Ketvirtinėje apžvalgoje „ „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“ teigiama, kad regiono ekonomika šiemet patirs švelnų nuosmukį, o „lipti iš duobės“ pradės nuo 2013-ųjų. Prognozuojama, kad euro zonos BVP 2012 m. mažės 0,5 proc., o 2013 m. didės 1 procentu.
Apžvalgą atlikę makroekonomikos ekspertai nuosaikų euro zonos BVP mažėjimą 2012 m. prognozavo vadovaudamiesi švelniai optimistinėmis prielaidomis: šiuo metu pasiektu susitarimu dėl antrojo finansinio pagalbos paketo Graikijai, politikos formuotojų pastangas apsaugoti Ispanijos ir Italijos ekonomikas nuo Graikijos likimo.
„Regiono ekonomikos atsigavimas, ko gero, bus lėčiausias per pataruosius 40 metų Europoje“, – sakė „„Ernst & Young" euro zonos ekonomikos prognozė“ vyriausioji ekonomistė Marie Diron, – „tačiau per paskutinius keletą mėnesių sprendimų priėmėjų pasiekti susitarimai ir veiksmai leidžia matyti šviesą tunelio gale, net jei realus pagyvėjimas dar toli“. Pasak jos, situaciją itin padėjo „sušvelninti“ Europos centrinio banko pristatyta antikrizinė priemonė regiono bankams refinansuoti, suteikianti jiems galimybę gauti ilgalaikes paskolas nedidelėmis palūkanomis, įkeičiant savo aktyvus.
Šia priemone tikimasi sustiprinti bankus recesijos laikotarpiu, plėsti kreditavimo galimybes verslui ir namų ūkiams. Tačiau kol ji bus įsisavinta, kreditavimo sąlygos išliks pakankamai griežtos ir tai slopins verslo investicijas bei namų ūkių vartojimą. Kitas euro zonos ekonomikos augimą šiemet ribojantis veiksnys – fiskalinė konsolidacija (valstybių išlaidų mažinimas), kuri sieks 1 proc. BVP, teigia apžvalgos „„Ernst & Young" euro zonos ekonomikos prognozė“ autoriai.
Jei finansavimo sąlygos išliks griežtos ilgesnį laiką, baiminamasi, kad bendrovės gali sumažinti investicijoms skirtas sumas. Prognozuojama, kad Ispanijos ir Italijos bendrovės 2012-aisiais metais mažins investicijas 5 proc. ar net daugiau, kai Prancūzijoje ir Beneliukso šalyse verslo investicijos išliks tokios pačios arba sumažės nežymiai. Iš didžiųjų regiono ekonomikų tik Vokietijos bendrovės žada didinti investicijas, tačiau tą ketina daryti nuo antrosios metų pusės.
Nepaisant šiemet suvaldytos infliacijos (darant prielaidą, kad naftos kainos nebekils), panašu, kad vartotojų išlaidų 2012 m. rodiklis taip pat bus neigiamas – vartojimas mažės 0,7 procento. Tokią tendenciją gali lemti neaiškios ateities perspektyvos ir didėjantis finansinis asketizmas.
Visi šie veiksniai neigiamai veiks ir nedarbo lygį. Prognozuojama, kad metų sandūroje bedarbių skaičius turėtų pasiekti 18,2 milijono, tai yra 11,1 proc., kai 2010 m. nedarbo lygis euro zonoje buvo 10,2 procento. „Tačiau, atsižvelgus į pakankamai stiprią Europos įmonių finansinę padėtį, ši tendencija gali pakankamai greitai pasikeisti į priešingą pusę“, – sakė M. Diron.
„Nepaisant pastarųjų metų neramumų euro zonoje, daugumos Europos didžiųjų bendrovių finansinė padėtis yra pakankamai gera. Tai lėmė per paskutinius keletą metų sustiprėjęs bendrovių taupymas efektyvinant veiklą ir gerinant pelno maržas. Jei verslas įžvelgs ekonomikos stabilumo požymių ir patikės geresnėmis perspektyvomis, bus galima laukti investicijų ir naujų darbo vietų skaičiaus didėjimo“, – prognozavo Mark Otty, „Ernst & Young“ vykdomasis partneris EMEIA (Europa, Vidurinieji Rytai, Indija ir Afrika).
Europos centrinio banko vaidmuo 2012 m. ir toliau išliks vienu svarbiausių, teikiant didelę paramą euro zonos ekonomikai. Jei ekonominė aplinka blogės, prognozuojama, kad ECB mažins palūkanų normą 0,5 proc. punktu, taip pat paspartins valstybių obligacijų įsigijimą, siekdamas palengvinti periferinių regiono šalių skolų refinansavimą. Nesiėmus šių veiksmų, iškiltų grėsmė, kad ekonomiškai silpnesnės regiono šalys nesugebės vykdyti finansinių įsipareigojimų, o tai darys itin neigiamą poveikį euro zonos ateities perspektyvoms.
Komentuoja Jonas Akelis, „Ernst & Young“ vykdomasis partneris Baltijos šalyse
Yra numatomi įvairūs euro zonos vystymosi scenarijai: nuo vieningos Europos sąjungos, už kurios išlaikymą turėtų kovoti dauguma šalių, iki „sumažintos" Europos, kurioje gali likti iki dešimties euro zonos narių. Kad antrasis scenarijus išsipildys – mažai tikėtina, tačiau tai, kad jis yra „keliamas į dienos šviesą“ rodo skaudų euro zonos neramumų poveikį.
Panašu, kad šiemet euro zonos ekonomika vis dar išgyvens recesiją, tačiau tikėtina, kad ji bus daug švelnesnė palyginti su pirmąja banga, nes regiono verslas yra žymiai geriau pasirengęs ir atsparesnis. Tai atspindi pakankamai gera Europos įmonių finansinė padėtis.
Jei pirmosios krizės bangos metu verslas chaotiškai rūpinosi kaip išlikti, tai pastaruoju laiku verslo įmonių vadovai daugiau dėmesio skiria strateginiams sprendimams, padedantiems prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų ir išnaudoti jas savo naudai.
