Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso, kalbėdamas apie taupymo priemonių ateitį, pareiškė, kad „sėkminga politika turi būti ne tik gerai paruošta, bet ir turėti minimalų visuomenės palaikymą“. Iš Portugalijos kilęs politikas teigė manąs, kad griežto taupymo priemonės iš esmės buvo naudingos, tačiau jų taikymo galimybės pasiekė ribas.
Šie žodžiai žymi svarų pokytį Europos retorikoje, finansinių iššūkių akivaizdoje. Europos centrinis bankas (ECB), stebėdamas greitus agresyvios fiskalinės politikos vaisius Japonijoje ir JAV, bandys taupymo plokštelę keisti spausdinimo mašinų garsais.
Taupymas, nors ir padėjo suvaldyti perdėm dosnias viešąsias išlaidas, nemažina nedarbo problemos, kuri mažina politikų palaikymo reitingus visoje Europoje ir ilgainiui gali sukelti ne tik ekonominius, bet ir socialinius neramumus. Akivaizdu, kad atėjo laikas elgtis ryžtingiau.
Krizės našta
Europos Sąjungos (ES) ir ypač euro zonos rodikliai pastaruosius kelerius metus atrodo niūriai. Balandį nedarbo lygis euro zonoje pasiekė naują rekordą – 12,2 proc. gyventojų gali tik skėsčioti rankomis, kol griežtos taupymo priemonės neužtikrina augimo. Didžiausią įtampą patiriančiose euro zonos narėse Ispanijoje ir Graikijoje daugiau nei ketvirtadalis gyventojų neturi darbo, o jaunimo nedarbas viršija 50 proc.
Kai kurių ekonomistų nuomone, aukštas nedarbo lygis Europoje yra nulemtas perteklinio kreditavimo, buvusio prieš krizę. Jis suformavo darbo pasiūlą, kurios veiklai skolintos lėšos buvo esminis pajamų šaltinis. Pasibaigus kreditavimo vajui ir sustojus neefektyviam vartojimui, darbo neteko burbulų apimtų sektorių darbuotojai.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad labiausiai perteklinio kreditavimo padariniai jaučiami statybų sektoriuje. „Per didelio kreditavimo įtaką darbo rinkai galima matyti NT rinkoje. [...] Akivaizdu, kad aukščiausias nedarbo lygis yra tose šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo NT burbulų“, – sakė V. Klyvienė.
Deja, prošvaisčių apsiniaukusioje darbo rinkoje nematyti. Bendros valiutos klubas patiria 6 ketvirčius iš eilės trunkančią recesiją, o Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) šiais metais euro zonai žada vos 1,2 proc. augimą, kurio nepakanka, kad darbo pasiūla greitai atsigautų. JAV analitikai pastebi, kad stagnacija Europoje neigiamai veikia globalias tendencijas, ir ragina ECB imtis radikalesnių veiksmų.
Eis pramintu taku?
Aukštų Europos pareigūnų kalbos apie skatinimo poreikį suaktyvėjo dar gegužės pradžioje, kai paaiškėjo, kad agresyvūs Japonijos monetarinės politikos pokyčiai, premjero garbei praminti „abenomika“, davė greitų rinkėjus džiuginančių rezultatų, o skausmingas taupymas išsekino europiečių valią sekti Berlyno diktuojamas sąlygas.
Banko „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, lyginant JAV ir Europą tiek ekonomikos augimu, tiek nedarbo lygiu, tiek pokyčiais akcijų rinkose, JAV pranoksta Senąjį žemyną. „Problema ta, kad ir Japonijai prognozuojamas didesnis ekonomikos augimas nei Europai. Po gerų dviejų dešimtmečių pertraukos Japonija augimu vėl lenks Europą. Daug optimizmo atsirado dėl pasikeitusios politikos, kai akcentuojamas ne taupymas, o pinigų spausdinimas, nebijokim tokio žodžio“, – pasakojo Ž. Mauricas.
Iš tiesų Japonijos ryžtas, pakurstytas kone du dešimtmečius trukusios stagnacijos, verčia susimąstyti. 2012 metais šalies skola buvo didžiausia pasaulyje – japonai yra sukaupę net 214 proc. BVP dydžio skolą. Tačiau tai nesutrukdė antrojo šių metų ketvirčio pradžioje sukurti beveik 100 mlrd. JAV dolerių (266 mlrd. litų) vertės ekonomikos skatinimo paketą, kurio didelė dalis atiteko viešiesiems projektams. Statistika rodo, kad tokios priemonės paaugino japonų ekonomiką net 3,5 proc., o infliacijos auginimo tikslas leido Tekančios Saulės šaliai sumažinti savo produkcijos kainą ir padėti atsigauti eksporto mastui.
Įjungs spausdinimo mašiną
ECB veiksmai JAV, Japonijos ir Jungtinės Karalystės centrinių bankų akivaizdoje atrodo kiek kukliai. Iki niekinės 0,5 proc. ribos sumažinta bazinė palūkanų norma jau dabar gali būti laikoma minusine dėl infliacijos daromo efekto.
Ž. Mauricas pastebi, kad problemų kyla ne dėl palūkanų normų, o dėl paties kreditavimo mechanizmo, kurio dabartinis modelis suriša bankams rankas. Dėl to stringa smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimas. „Kita problema yra Pietų šalių bankai, kurie sunkiai vykdo reikalavimus ir sunkiai pritraukia kapitalą. Dėl to jie apskritai dažnai neturi galimybės didinti finansavimą“, – sakė ekonomistas. Pašnekovas pridūrė, kad šiuo metu gausėja iniciatyvų įlieti pinigų į ekonomiką, o diržų veržimo politikai neduodant rezultatų, tokios lėšų iniciatyvos gali atrodyti vis patrauklesnės.
V. Klyvienė leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakoja, kad tikimybė, jog ECB imsis pinigų spausdinimo, yra didelė. „Dauguma ekonomistų sutinka, kad šiandien euro zona liks gilioje recesijoje ir dar kartą bus mažinamos palūkanos. Tai praktiškai jau yra suplanuota, bent jau tikima, kad taip bus. Priėjus taip arti nulio, kitų priemonių kaip ir nelieka“, – kalba analitikė.
Paklausti, kokią įtaką „kiekybinio skatinimo“ politika turėtų mūsų šaliai, Lietuvos banko analitikai teigė, kad poveikis būtų netiesioginis ir daugiau susijęs su nestandartinių pinigų politikos priemonių rezultatais šalyse, kuriose jos ir buvo taikomos. „Jeigu „kiekybinio skatinimo“ poveikis euro zonos šalių ekonomikos aktyvumui būtų pastebimas, Lietuva galėtų tikėtis palankesnės išorės paklausos, taigi ir užsienio prekybos, raidos“, – rašoma Lietuvos banko atsakyme.
Merkel eros pabaiga?
Kai EK pratęsė biudžeto deficito atitikimo kriterijų vykdymo terminus Italijai, Prancūzijai ir Ispanijai, buvo prabilta apie Europos posūkį nuo agresyvaus taupymo ekonomikos skatinimo link. Vis dėlto primiršta užsiminti, kad minėtos trys šalys tokią išimtį gavo, kai buvo įvertintas jų progresas. Belgija ir Malta buvo paragintos kokybiškiau vykdyti struktūrines reformas: belgams nurodyta biudžeto deficito lygį atitikti dar šiemet, o maltiečiams teks ištverti EK tyrimą dėl biudžeto deficito peržengimo normų.
„Mes nesutiksime su bet kokiu biudžeto normatyvų silpninimu“, – „Bloomberg“ sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjas biudžeto klausimais Norbertas Barthleasas.
Tolesnės Europos raidos pokyčiai vyksta palankiu skatinimo politikos šalininkams metu, mat dėl artėjančių parlamento rinkimų rudenį aršiausia taupymo šalinininkė A. Merkel daugiausia dėmesio skiria Vokietijos vidaus politikai. Ž. Maurico teigimu, Vokietijos kanclerė pamažu praranda palaikymą. Tai įrodo po prezidento rinkimų vykęs Prancūzijos retorikos pokytis. „Naujasis Prancūzijos prezidentas lanksčiau žiūri į diržų veržimo politiką. Francois Hollande’as sakė, kad per daug aktyvus diržų veržimas į valdžią atves populistus, kurie pradės dar labiau išlaidauti“, – pasakojo ekonomistas.
Galima pridurti, kad Prancūzijos vadovas visai neseniai pareiškė, jog EK neturi jokios teisės aiškinti nacionalinėms valstybėms, kaip šioms vertėtų tvarkytis su finansais, ir taip darkart iškėlė principinį klausimą – einame vieningos ar atomizuotos, tačiau bendradarbiaujančios Europos keliu?
Kaip taikliai pastebėjo Ž. Mauricas, JAV raginimai europiečiams elgtis veržliau iš esmės kelia klausimų apie dabartinę ES sąrangą, mat jos valdymas perdėm komplikuotas. „Europa šiuo metu yra tarsi Žečpospolita (Abiejų Tautų Respublika), kurioje XVII–XVIII amžiais sprendimai buvo priimami labai lėtai, o visuotinė veto teisė užkirto savalaikį sprendimų nepriėmimą (užkirto kelią laiku priimti sprendimus?)“, – paralelių istorijoje ieškojo ekonomistas.
FAKTAI: Euro zonos ekonomika
• Nedarbo lygis euro zonoje gegužę siekė 12 proc. • Pirmąjį 2013 metų ketvirtį euro zonos ekonomika susitraukė 0,2 proc. • 2012 metų duomenimis, smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimas ES augo tik Vokietijoje • Didžiausias biudžeto deficitas 2012 metais buvo Ispanijoje (10,6 proc.) ir Graikijoje (10 proc.)
