Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos.
„Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc., tačiau būtų labai sunku įsivaizduoti, kad iki kitų metų balandžio mes sugebėtume iki reikiamo lygio „nuspausti“ infliaciją. Šiuo metu ji tebėra aukštesnė, o turint omenyje, kad ateina šildymo sezonas su visomis atitinkamomis pasekmėmis, sunku tikėtis, kad ir artimiausioje ateityje šis rodiklis pasikeistų į gerąją pusę“, – prognozavo G. Nausėda. Jo teigimu, absoliuti procentinė dalis tenka tikimybei, kad Lietuva euro 2014 m. neįsives.
„Latvija jau kelerius metus deklaruoja ir realiai demonstruoja savo pasiryžimą 2014 m. įsivesti eurą. Galima teigti, kad Latvijos veikla šiuo požiūriu yra labai sėkminga. Euro įsivedimas yra skelbiamas specialiu projektu, kuriam yra metamos visos jėgos ir veikiama kryptingai, – dėstė G. Nausėda. Tarp dedamų Latvijos pastangų jis minėjo sumažintą pridėtinės vertės mokestį (nuo 22 iki 21 proc.), kuris turės įtakos mažesnei infliacijai. – Latvija neturi ir biudžeto deficito, šiuo metu yra netgi jo perteklius, taigi šiuo požiūriu ji tenkina vieną iš Mastrichto kriterijų.“
Vis dėlto, kaip pastebėjo ekonomistas, Latvijoje gana ryškus atotrūkis tarp valdžios požiūrio į eurą ir vietos gyventojų laikysenos euro įsivedimo klausimu.
„Sociologinės apklausos rodo, kad ne kažin kokia didelė dalis Latvijos gyventojų remia euro įvedimą. Valdžia deda ir čia pastangas, siekdama įrodyti, kad euras yra naudingas, kad tai yra naudinga investiciniu požiūriu, verslo stabilumui. Gali atsitikti taip, kad 2014-aisiais dvi iš trijų Baltijos valstybių turės eurą, o Lietuva liks už euro zonos ribų“, – prognozavo SEB banko prezidento patarėjas.
Paklaustas, ar euro įsivedimas mūsų šaliai iš tiesų būtų geresnis pasirinkimas nei jo neįsivedimas, G. Nausėda neslėpė – į tokius klausimus geriau būtų atsakinėti po penkerių ar šešerių metų.
„Estija, įsivedusi eurą, tikrai nepralaimėjo. Nepaisant kalbų, kad padidėjo infliacija, investicinio patrauklumo, žinomumo požiūriu euro įvedimas Estijai davė daug. Ji toliau išlieka finansiškai stabilesne valstybe, kurioje patraukliau investuoti. Tai atspindi ir investicijų vienam gyventojui dydis“, – kalbėjo ekonomistas.
Jeigu Lietuva nori turėti patrauklius bruožus investuotojams, G. Nausėdos svarstymu, tuo bruožu galėtų tapti euro valiuta.
„Tokiu atveju euro įvedimas būtų tikslingas, bet suprantu, kad psichologiškai yra labai sunku paaiškinti plačiajai visuomenei ir kai kuriai daliai politikų tai, kad šalis turi įstoti į euro zoną tuo metu, kai ji gyvena bene blogiausius laikus nuo savo susikūrimo. Tenka tiktai referuoti į Latvijos pavyzdį, kad mėginama tai padaryti net ir tokiomis aplinkybėmis“, – dėstė G. Nausėda.
Jis teigė, kad atvirkštiniu pavyzdžiu Latvijai galėtų būti Bulgarija, kuri šiuo metu atitinka visus Mastrichto kriterijus, tačiau šalis ne tik nenori įsivesti euro, bet apie tai pagalvoti jai net draudžiama.
„Bulgarijoje uždrausta net galvoti apie eurą. Tokia, sakyčiau, nedemokratinė nuostata, bet ji galioja“, – sakė SEB prezidento patarėjas.
