Štai šių metų sausio pirmą savaitę, palyginti su 2014 metų gruodžio mėnesiu, iš vaisių ir daržovių daugiausia pabrango vynuogės – 19,3 proc., svogūnai – 11, ir baltagūžiai kopūstai – 6,6 proc., o atpigo pomidorai – 7,5 proc., obuoliai – 3,7 proc. Iš kitų prekių daugiausia pabrango moteriškos elastinės pėdkelnės – 8,8 proc., tualetinis popierius – 7,4, skalbimo milteliai skalbti automatinėmis skalbyklėmis – 4,7, o atpigo suskystintosios automobilinės dujos – 10,7 proc., vienkartiniai švirkštai – 9,6, suskystintosios dujos su pristatymu – 8,1, benzinas – 6,9, ir dyzeliniai degalai – 6,8 proc. Iš paslaugų daugiausia pabrango vyrų modelinis kirpimas kirpykloje – 2,7 proc., dantų plombavimas helio plomba – 1,2, moterų modelinis kirpimas kirpykloje – 0,8 proc. 2015 metų sausio pirmą savaitę 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų vidutinėms mažmeninėms kainoms apskaičiuoti buvo užregistruota 4717 kainų eurais 18 miestų. 46 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 42 – sumažėjo, 1 – nepasikeitė, 11 – neapskaičiuota.
Panaši statistika – ir ankstesniais metais
„Prekių atpigimą lėmęs pagrindinis veiksnys gali būti taikytos nuolaidos ir akcijos, nes, kai registruojame kainas, mes registruojame realią kainą, kokia tą dieną parduotuvėje buvo, ir atsižvelgiame į nuolaidas bei akcijas, kurios galioja ne vieną dieną ar kelias valandas, o mažiausiai savaitę. Antras veiksnys – sezoninės prekės, kurių kainos svyruoja priklausomai nuo sezono, ir jos daro įtaką kainų mažėjimui arba didėjimui.
Be to, kainų didėjimui įtaką daro ir tai, kad po nuolaidų ir akcijų prekių kainos sugrąžinamos. Mes fiksuojame, kad jei vieną mėnesį prekė atpigo, tai kitą mėnesį fiksuojamas kainų padidėjimas, nes kainos buvo grąžintos. Dar įtakos gali turėti importo ir gamintojų kainos“, – kainų svyravimo veiksnius vardija Kainų statistikos skyriaus vedėja N. Alejeva.
Taip pat N. Alejeva pabrėžia, kad gruodis visada yra toks mėnuo, kai prasideda sezoniniai išpardavimai. Panašūs kainų svyravimai pastebimi ir ankstesniais metais.
„Mes tokį reiškinį stebime ne pirmus metus: tendencijos yra panašios kaip ir ankstesniais metais“, – sako N. Alejeva.
– Jei tendencijos panašios kaip ir ankstesniais metais, tai euro įtakos kainoms nėra?
– Iš esmės taip. Negalima nei kainų augimo, nei mažėjimo sieti su euru, nes tai nėra išskirtinis reiškinys. Vidutinės metinės kainos ir ankstesniais metais tai kilo, tai krito. Ir buvo iš tiesų tokių metų, kai kainų didėjimo tempas buvo didesnis nei 2014 metų. Žmonės tiesiog psichologiškai nori susieti tai su euro įvedimu, bet to nereikėtų daryti.
Tačiau paslaugų kainų augimą, matyt, galima sieti su euro įvedimu, nes tikrai beveik visus metus buvo stebima kainų augimo tendencija. Perskaičiavimas į eurus, kainų apvalinimas, kad paslaugų kainos būtų išreikštos sveikaisiais skaičiais. Mes užfiksavome daugumos rūšių paslaugų kainų padidėjimą.
Valstybė kainų nereguliuoja
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Vitas Ūsas kalbėdamas apie paslaugų kainų augimą sako, kad verslininkai nurodo įvairias augimo priežastis, tačiau jokių sankcijų jiems taikyti negalima. „Kainos, pagal kainų įstatymą, Lietuvoje nereguliuojamos, bet gavusi skundų dėl tokio žymaus kainų padidėjimo tarnyba kreipiasi į pardavėjus ir paslaugų teikėjus su prašymu paaiškinti priežastis. Dažniausiai verslininkai kainų augimą pagrindžia tuo, kad padidėjo sąnaudos, žaliavų kainos, padidėjo minimalus darbo užmokestis; aiškina, kad kelerius metus kainos nebuvo didintos, veikla tampa nuostolinga. O Lietuvos įstatymai nesuteikia teisės imtis sankcijų prieš prekybininkus“, – kainų augimą aiškina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas V. Ūsas.
Visų 100 prekių bei paslaugų sąrašą ir jų kainų pokytį galite pamatyti čia.
