Žymus estų bankininkas Indrekas Neiveltas mano, kad Europos Sąjunga (ES) turi smarkiai pasikeisti, kadangi dabartinis jos modelis atgyveno. Pasak jo, reikia kur kas labiau atskirti Europos Sąjungą ir valstybių, įsivedusių eurą, bendriją.
Apie tai bankininkas rašo savo internetiniame dienoraštyje. 1999–2005 metais jis vadovavo tuometinio „Hansabanko“ grupei Baltijos valstybėse, o dabar vadovauja Sankt Peterburgo bankui Rusijoje.
Pasak I. Neivelto, dabar Europą užgulusią krizę, be abejo, galima vadinti skolų krize, tačiau tokia „diagnozė“ yra klaidinga. Tai yra gyvenimo viršijant savo galimybes krizė, ir tai galima pavadinti demokratijos krize.
„Kaip atsitinka, kad kai kurių valstybių politikai žada kur kas daugiau, nei įmanoma, o kai padėtis tampa tokia beviltiška, kad nurašoma pusė tavo skolų, rengiamas referendumas – sumažinti ar nesumažinti išlaidas? Mums tai neįtikėtina. Ar įmanoma tokia demokratija?“, klausia bankininkas.
„Kodėl taip atsitiko, kad vienos demokratinės šalys turi daug skolų, o kitos turi sukaupusios atsargų? Tokia išimtis tėra tik Šiaurės Europos valstybės, kur demokratija normali, o skolų dydis nuosaikus“, rašo bankininkas.
Jis mano, kad, nesiėmus gana griežtų priemonių, krizė taps demokratijos krize. Šiandien vienintelis galimas sprendimas – Europos Sąjungą paversti laisvosios prekybos sąjunga, kad euro zonai priklausančios valstybės labiau sutelktų savo galias ties Vokietijos–Prancūzijos ašimi.
Europos Sąjungos valstybių vadovai turi susitarti, kad biudžeto drausmės besilaikančios ir dar didesnei centralizacijai pasirengusios valstybės monetarinėje sąjungoje lieka, o kitos – pasitraukia. Tokioms pasitraukusioms iš euro zonos ir nenorinčioms į ją įstoti valstybėms turėtų būti parengta supaprastinta sąjungos sutartis. Be to, turėtų būti sukurtos aiškios pasitraukimo iš euro zonos taisyklės.
"Tad turėtume laisvąją prekybą ir monetarinę sąjungą, ir jų taisyklės būtų skirtingos. Monetarinėje sąjungoje integracijos būtų daugiau nei šiandien, o Europos Sąjungoje – mažiau. Tada imtų veikti sprendimų priėmimo mechanizmas, ir būtų galima užsiimti krizės įveikimu. O dabartinis klubinis vadovavimas atgyveno.
Arba imkime ir kur nors dar pasiskolinkime, tikėdamiesi, kad Europoje įvyks „struktūriniai pasikeitimai“ ir kada nors pavyks tas skolas sutvarkyti. Tai būtų siaubas be pabaigos", rašo I. Neiveltas.
