Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laiktoarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 0,3 kv. m – iki 29,5 kv. metro. Tuo pat metu Rygos gyventojo įperkamas būsto plotas didėjo sparčiau (1,9 kv. m), bet vis tiek buvo mažesnis - 27,9 kv. metro. Estijos sostinės gyventojo įperkamo būsto plotas sumažėjo 0,8 kv. m, tačiau buvo kambariu didesnis negu kitų Baltijos šalių – 37 kv. metrai.
„Lietuvos ir Latvijos sostinėse gyventojų galimybės įsigyti naują būstą pagerėjo labiausiai dėl to, kad vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo daugiau negu naujo būsto kainos. Latvijoje galimybės sparčiau padidėjo dar ir dėl to, kad šiek tiek (0,13 proc. p.) sumažėjo vidutinė būsto paskolų palūkanų norma. Vis dėlto Lietuvoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma ir toliau yra mažiausia tarp trijų Baltijos šalių“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Lietuviai ir toliau įperka mažiausio ploto senos statybos būstą
Mažiausią senos statybos plotą gali įpirkti vidutines pajamas gaunantis Vilniaus gyventojas (41,3 kv. m), didžiausią – Rygos (52,2 kv. metro). Talino gyventojo įperkamas senos statybos būsto plotas 2016 metų antrą ketvirtį buvo 42,8 kv. metro. Per metus galimybės įpirkti senos statybos būstą padidėjo visose trijose šalyse. Vilniaus gyventojo įperkamo senos statybos būsto plotas padidėjo 0,1 kv. m., Rygos – 0,3 kv. m, Talino – 0,7 kv. metro.
Apie būsto įperkamumo rodiklį
SEB banko būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Jis rodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.
