Didžiulius nuostolius ūkininkams atneša bloga melioruotų žemių būklė. Tačiau situaciją gali palengvinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis remiama melioracijos sistemų renovacija.
Nuo spalio 1 dienos savivaldybės ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijos vėl gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.
Melioracijos sistemas dažniausiai rekonstruoja savivaldybės. Tačiau parama gali pasinaudoti ir ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės, susibūrę į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas. Su asociacijos steigimo tvarka gali supažindinti savivaldybių ir seniūnijų specialistai.
Kol kas melioracijos projektus siekiantys įgyvendinti pareiškėjai pateikė 54 paraiškas, o 49 iš jų jau pasirašė paramos teikimo sutartis. Daliai iš jų jau išmokėta daugiau nei 16 mln. litų.
Finansuoja 90 proc.
Viena iš paramos gavėjų yra ir Joniškio rajono savivaldybė, kuri vykdo projektą „Joniškio rajono Skaistgirio seniūnijos Kivės ir Lankos upelių sausinimo sistemų nuvedamo tinklo, jų hidrotechninių statinių ir drenažo rinktuvų rekonstrukcija“.
Pernai lapkritį prasidėjusio projekto metu tvarkomi 26 kilometrai melioracijos griovių, 304 drenažo žiotys yra keičiamos, naujai įrengiamos, atnaujinamos, dar renovuojama 21 pralaida, taip pat numatyta rekonstruoti 0,54 km drenažo rinktuvų. Projektą planuojama užbaigti šių metų spalio pabaigoje.
„Šis projektas – puiki proga sutvarkyti bent dalį nusidėvėjusių melioracijos sistemų. Mūsų rajone tokių yra apie 600 km. Renovavus sistemas, pagerės ūkininkų laukų kokybė, jie bus lengviau nusausinami“, sakė Joniškio savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistas Viktoras Kiudulas.
Paramos šiam projektui suma – 1 mln. 18 tūkst. 576 litai. Tai sudaro 90 proc. visų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų. 10 proc. savivaldybė turi finansuoti savo lėšomis. Pasak V. Kiudulo, baigus minėtą projektą planuojama pagal tą pačią KPP priemonę siekti paramos ir kitų melioracijos sistemų rekonstravimui.
Projektas įgyvendinamas kaimo vietovėje
Pagal KPP priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ parama skiriama sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijai, rūgščių dirvų kalkinimui sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių ir polderių rekonstrukcijai. Didžiausia paramos suma vienam projektui yra 1 mln. 35 tūkst. 840 litų, polderių rekonstrukcijai – 2 mln. 71 tūkst. 680 litų.
Už gautas lėšas galima rekonstruoti tik tuos statinius, kurių nusidėvėjimas didesnis negu 30 proc. Iki 30 proc. nusidėvėjusių statinių rekonstrukcija laikoma atnaujinimo investicija, kuriai parama neteikiama. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos rekonstrukcijos išlaidos, rūgščių dirvų kalkinimo sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, kur pH mažesnis ar lygus 5,5, naujų statybinių medžiagų ir įrenginių, skirtų projekto reikmėms, įsigijimo, jeigu medžiagas perka pareiškėjas, išlaidos.
Vienas iš pagrindinių reikalavimų projektui – jis turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.
Parama neteikiama sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijos, rūgščių dirvų kalkinimo projektams didelės gamtinės vertės teritorijose, taip pat Natura 2000 teritorijose, kurios yra naujai sausinamose vietovėse.
Paramos lėšomis finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali sudaryti iki 13 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant projekto aprašo rengimą ir konsultavimą projekto įgyvendinimo klausimais. Pastarosios išlaidos negali viršyti 5 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Pareiškėjui ir partneriui – vienodi reikalavimai
Paraišką galima teikti individualiai arba kartu su partneriais – kitais juridiniais asmenimis. Partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas ir jo būtinumas turi būti įrodytas paraiškoje. Jie turi atitikti tuos pačius tinkamumo kriterijus, kurie taikomi pareiškėjams.
Visi partneriai turi užpildyti vieną paraišką, tačiau finansavimą, skirtą visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik paramos gavėjas, kuris ir atsiskaito su kitais partneriais. Partneriai tiesiogiai paramos lėšų negauna. Galimybė teikti paraišką kartu keliems partneriams vykdyti vieną projektą neužkerta kelio kiekvienam partneriui pateikti savarankiškų paraiškų įgyvendinti kitus projektus.
Kartu su paraiška reikia pateikti melioracijos statinių techninį projektą ir kitus dokumentus, kurie nurodyti įgyvendinimo taisyklėse. Jei projekte numatytas rūgščių dirvų kalkinimas, turi būti pateiktas rūgščių dirvų monitoringą vykdančios laboratorijos dokumentas, patvirtinantis dirvų rūgštingumą sausinamos teritorijos ariamoje žemėje.
Nekilnojamasis turtas, tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimu ir į kurį investuojama, turi būti valdomas pareiškėjo. Jei pareiškėjas ar jo partneris yra melioracijos statinių naudotojų asociacija, ji pateikia asociacijos narių, kurių naudojamoje žemėje vykdomas projektas, nuosavybės teisę, nuomą ar panaudą patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjas ir jo partneris turi įsipareigoti penkerius metus nuo sutarties pasirašymo užtikrinti tinkamą objekto, kuriam bus suteikta parama, priežiūrą ir veikimą.
