Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Europos Sąjungos finansų ministrai sutarė, kad reikia griežčiau kovoti su vengiančiais mokėti mokesčius, tačiau kol kas nepritarė Europos Komisijos siūlymui automatiškai keistis informacija apie kitose Bendrijos šalyse laikomus indėlius ar turimą turtą. Tam labiausiai priešinosi Austrija ir Liuksemburgas. Kitą savaitę apie kovą su mokesčių vengimu kalbės ir Europos Sąjungos vadovai.
„Jūs nematote dramblio kambaryje“, – taip britų aktyvistai bandė atkreipti valdžios dėmesį į mokesčių vengimą ir mokesčių rojų problemas. Didžiajai Britanijai priklauso Kaimanų ir Mergelių salos, kuriose mėgsta laikyti pinigus vengiantys mokesčių ar nelegaliai juos gavę. Londonas nesipriešina Europos Komisijos siūlymams griežčiau kovoti su mokesčių vengimu.
„Europos šalys turi parodyti valią, kad gali surinkti mokesčius. Manau, to reikia šiuo ekonominiu laikotarpiu. Kiekvienas turi įnešti savo indėlį. Yra galimybė tai padaryti“, – sako Didžiosios Britanijos finansų ministras George`as Osborne`as.
Tačiau Europos Sąjungos finansų ministrai, prieštaraujant Liuksemburgui ir Austrijai, kol kas nepritarė Komisijos siūlymams Bendrijos narėms automatiškai keistis informacija apie užsieniečių laikomus indėlius ir pajamas. Austrija sako, kad tokius duomenis saugo jų teisės aktai. Nors daug svarbiau, matyt, yra tai, kad Austrijos bankai, siekdami pritraukti klientus, pabrėžia visišką jų santaupų slaptumą. Tuo metu Liuksemburgas, kartu su Kipru, yra patraukliausi užsieniečiams, svetur laikantiems pinigus.
„Abi šalys neišreiškė kažkokių konkrečių prieštaravimų direktyvos teksto atžvilgiu. Priešingai – jos sutinka su tekstu, kuris yra, bet negali šiuo metu jam visiškai pritarti“, – teigia Europos Komisijos narys, atsakingas už mokesčius, Algirdas Šemeta.
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sako suprantantis austrus, tačiau pripažįsta, kad apsikeitimas informacija galėtų būti naudingas ir Lietuvai.
„Žinių apie piliečių indėlius kitose šalyse aš neturiu. Manau, kai dalyvausime keitimosi informacija tinkle, tas žinias turėsime“, – teigia R. Šadžius.
Tačiau gera žinia tokia, kad po ilgų derybų Europos Komisijai suteiktas mandatas derėtis su ne Bendrijos šalimis, tokiomis kaip Šveicarija, Monakas, Andora ir Lichtenšteinas dėl apsikeitimo informacija apie indėlininkus. Grasinama, kad jei jos nesutiks atskleisti duomenų, bus įtrauktos į juoduosius sąrašus.
Taip pat katino dienos greitu laiku turėtų baigtis ir įmonėms, kurios veiklą vykdo vienoje šalyje, o valdymą ir mokesčių mokėjimą perkelia ten, kur mažesni mokesčiai. Ministrai pritarė siūlymams, kaip kovoti su vadinamuoju agresyviu mokesčių planavimu. Tai yra nepaisyti susitarimų, jei jie leidžia vengti mokesčių, ir rinkti juos ten, kur ir vykdoma veikla.
„Agresyviu mokesčių planavimu užsiima nemažai įmonių, tarp jų ir tos, kurios veikia Lietuvoje. Mums irgi labai aktualu, kad įmonė, jei veikia Lietuvoje, mūsų šalyje susimokėtų ir mokesčius“, – tvirtina R. Šadžius.
Ir dar viena gera žinia. Ministrai sutarė daugiau nei 7milijardais eurų padidinti šiųmetį Europos Sąjungos biudžetą. Nors dėl dar beveik 4 milijardų eurų bus sprendžiama vėliau. Tikimasi, kad dėl to bus lengvesnės derybos su Europos Parlamentu dėl ateinančių septynerių metų Bendrijos biudžeto. Nes europarlamentarai kėlė sąlygą jį padidinti ir taip užkamšyti šiųmečio biudžeto skyles.
