Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, ūkininkaujančio žemės ūkio konsultanto Kęstučio Armono labiausiai laukiamas oras – vėjuotas. Mat tokiomis dienomis didėja jo pajamos. Praėjusių metų vasarą augalininkyste ir sėklininkyste besiverčiančio biržiečio ūkyje ilgais sparnais sumojavo vėjo jėgainė, kuri tapo papildomu uždarbiu.
„Darbas sklandus, našumas geras. Kiek verslo plane buvo numatyta, tiek ir pagaminama elektros energijos“, – rezultatais patenkintas ūkininkas.
Per metus prancūziška jėgainė pagamino 410 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, kurią K.Armonas už Vyriausybės nustatytą kainą – 30 centų už kWh pardavė Rytų skirstomiesiems tinklams. Su šia bendrove sutartis sudaryta nuo praėjusių metų rugpjūčio.
Pagamintą elektros energiją ūkininkas parduoda, o sau reikalingą kaip ir anksčiau perka. „Kitaip neišeina, nes elektros poreikis ir gamyba per metus yra skirtingi. Mano ūkyje elektros daugiausiai suvartojama vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai reikia džiovinti grūdus. O vasarą būna mažiau vėjų, todėl ir energijos mažiau pagaminama“, - aiškino augalininkystės ūkio savininkas.
Pasak K.Armono, vidutiniškai per mėnesį vėjo jėgainė pagamina per 30 tūkst. kWh elektros energijos. Daugiausiai vėjų buvo gruodį ir vasarį, kuomet pagaminta daugiau nei 50 tūkst. kWh, o mažiausiai vėjuoti buvo liepos ir rugsėjo mėnesiai, kuriais pagaminta apie 20 tūkst. kWh.
Vėjo jėgainės galingumas siekia 250 kilovatų per valandą. Jėgainės stiebo aukštis - 54 metrai, o sparno – 16 metrų.
Laukia paramos
Prieš keletą metų svarstydamas apie alternatyvius pajamų šaltinius ūkininkas pasirinko vėjo jėgainės statybas.
Augalininkystės ūkio savininkas tam kruopščiai ir nuosekliai ruošėsi ketverius metus. Ne tik pakeitė žemės naudojimo paskirtį, bet ir atliko vėjo matavimus. Sodyboje pastatytame bokšte įtaisė prietaisą, kuris maždaug dvejus metus matavo vėjo kryptį, stiprumą, atmosferos slėgį.
„Matavimai parodė, kad jėgainės darbui sodyboje vėjo pakaks. Aišku, pajūryje vėjo daugiau, tačiau mūsų krašte vėjuotumui įtakos turi Rygos įlanka. Nuo jos iki sodybos nesiekia 100 kilometrų“, - sakė K.Armonas.
Ūkyje veikia dvisparnė vėjo jėgainė – greičiausiai vienintelė tokia Lietuvoje. Visos kitos - trisparnės. Ūkininko teigimu, dvisparnė vėjo jėgainė turi pranašumų.
„Kuo mažiau menčių, tuo mažesnis pasipriešinimas vėjui. Taigi esant mažiau vėjų, tokia jėgainė yra efektyvesnė“, - aiškino biržietis.
Į vėjo jėgainės statybas ūkininkas investavo 1,4 mln. litų. Anot K.Armono, netrukus bus pasirašyta sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos paramos. Ūkininkui turėtų būti kompensuota 690 tūkst. litų.
Paramą biržietis tikėjosi gauti kur kas anksčiau. Tačiau dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimo sustabdyti visas paraiškas, pretendavusias gauti rėmimą atsinaujinančios energetikos projektams, procesas užtruko.
Projektai buvo atmesti kaip ekonomiškai negyvybingi. Viešai atmetimas motyvuotas tuo, jog negalima prognozuoti elektros supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui.
Be to, ŽŪM atstovai įžvelgė, jog už ūkininkų nugarų gali slėptis stambiojo verslo interesai. Jiems susidarė įspūdis, kad viena į kitą panašias paraiškas galėjo parengti kelios stambios bendrovės.
Sprendimas neskirti paramos papiktino pareiškėjus, kurie kreipėsi į teismus. Pralaimėjusi keliolika teismų ŽŪM privalėjo uždegti žalią šviesą „žaliosios“ energetikos projektų paramai.
Nedidelės jėgainės – neperspektyvios?
Pasak Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktoriaus Aleksandro Paulausko, dabar šalyje instaliuota vėjo elektrinių galia sudaro 201 megavatų (MW). Vėjo jėgainės per praėjusius metus pagamino apie 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.
Lietuvoje vystoma ir pramoninė vėjo energetika, ir statomos nedidelės vėjo jėgainės, todėl veikia skirtingo pajėgumo elektrinės – nuo 55 kW iki 3 MW.
Europos Komisija skatina mažų vėjo elektrinių pramonės augimą ir tam skiria lėšų. Tokių elektrinių gaminama energija naudojama namams, ūkiui ar smulkiam verslui vystyti, taip pat tiekiama ir kitiems vartotojams.
Mūsų šalyje stambiausio vėjo jėgainių parko instaliuota galiai siekia 30 MW. Smulkūs verslininkai ir ūkininkai stato iki 250 kW galios vėjo jėgaines.
A.Paulausko manymu, nedidelės galios vėjo jėgainės dėl nepakankamo efektyvumo nebeturi perspektyvos. Anot specialisto, didelės ir mažos galios vėjo elektrinių aptarnavimo sąnaudos gana panašios, tačiau galingesnė jėgainė pagamina kur kas daugiau energijos, taigi yra ir nepalyginamai efektyvesnė.
„Pasaulyje, išskyrus Kinija ir Indija, nedidelės galios jėgainių plėtros atsisakyta. Niekas daugiau negamina naujų tokio galingumo vėjo jėgainių, o indai gamina pagal 1989 metais sukurtą projektą. Tai jau gana senos technologijos“, - tvirtino Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius.
A. Paulausko teigimu, Lietuvoje iki 250 kW galios jėgainės buvo populiarios dėl jų statyboms sudarytų lengvatų. Dabar vėjo jėgainių, kurioms taikomos šios lengvatos, galia padidinta iki 350 kW. Jas galima statyti be detaliųjų planų, nereikia keisti žemės paskirties, nustatinėti sanitarinių zonų.
„Kol įteisintos lengvatos tokios galios jėgainėms, investuojama į 10 – 15 metų senumo įrangą. Padidinus galią iki 350 kW galima įsigyti kiek modernesnę jėgainę, tačiau vis tiek tai jau praeito amžiaus įranga“, - dėstė Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius.
Lietuvoje dauguma vėjo jėgainių stovi pajūrio regione, kur pučia jūriniai vėjai. Tačiau, pasak specialistų, vėjo energetiką galima vystyti ir kitoje Lietuvos dalyje.
Pasak Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktoriaus Aleksandro Paulausko, parinkus tinkamą vietą ir jėgaines iškėlus iki 100 – 120 metrų, vėją „pagauti“ galima ne tik pajūryje, bet ir kituose šalies regionuose.
V. Tavorienė
