Neseniai interpeliaciją Seime atlaikęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne tik skelbiasi galintis parašyti Baltarusijoje galiojančius įstatymus, bet ir moko dirbti Seimo kontrolierių.
Energetikos ministerija, kurioje, anot sklindančių pašaipų, nėra energetikų, buvo sukurta lyg ir kilniam tikslui. Premjeras Andrius Kubilius, atkakliai kartojęs, kad ministerija nekainuos nė vieno papildomo lito, jos įkūrimą aiškino taip: anksčiau energetikai valdė valstybę, dabar valstybė turi valdyti savo energetiką. Ir valdo.
Viršijo įgaliojimus
Šįkart palikime nuošalėje premjero ir energetikos ministro pagyras apie didžiulį skaidrumą, nutvieskusį mūsų energetikos ūkį, ir kalbas, jog iš šio sektoriaus sėkmingai išvaikyti klanai. Oponentai atkerta, kad su nešvariu vandeniu išpilamas kūdikis, mat svertus į rankas perėmę diletantai nesugeba valdyti tokių projektų, kaip naujos atominės elektrinės statyba Visagine ir panašiai.
Ir be gigantiškų projektų pakanka keistenybių ministro A. Sekmoko veikloje. Viena jų – nauja mada teisėkūroje: savo įsakymais ministras imasi perrašinėti įstatymo nuostatas.
Šių metų kovo 9 dieną Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pateikė Seimui pažymą dėl parlamento nario, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo Vytenio Povilo Andriukaičio ir Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ bei Kauno miesto Taikos pr. 117 daugiabučio namo bendrijos savininkų skundų tyrimo.
Pažymoje konstatuota, kad energetikos ministras, įsakymu Nr. 1-297, pasirašytu 2010 metų spalio 25 dieną, patvirtindamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau – Taisyklės), viršijo savo įgaliojimus, pakeitė galiojančio Šilumos ūkio įstatymo nustatytą imperatyvų reguliavimą, pažeidė įstatymu garantuojamas vartotojų pasirinkimo teises ir laisves. Minėtus trūkumus kontrolierius rekomenduoja ministrui ištaisyti iki 2011 balandžio 11 dienos.
Nieko tokio?
Pats energetikos ministras A. Sekmokas „Balsas.lt savaitei“ ramiai aiškino nematąs kontrolieriaus išvadose nieko baisaus ir sakė, kad trūkumai bus ištaisyti. „Per nustatytą terminą tikrai atsižvelgsime į kontrolieriaus pastabas. Apie tai, viršijau ar neviršijau įgaliojimus, ar iškraipiau įstatymą, gali spręsti teismas. Aš su kontrolieriumi neketinu dėl to ginčytis. Be to, ketiname peržiūrėti ir patį Šilumos ūkio įstatymą“, – sakė ministras.
Opozicinės socialdemokratų partijos atstovas V. P. Andriukaitis padėtį vertina daug griežčiau. „Tai skandalas. Ministrui tiesiog labai pasisekė, kad ši pažyma atsirado jau nubalsavus dėl jam pateiktos interpeliacijos“, – tvirtino jis.
Valdančiajai koalicijai atstovaujantis Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys irgi sakė esąs nustebęs dėl tokios ministro pozicijos. „Jei įstatymas netobulas, tai jį pirmiausia reikia keisti Seime, o ne mėginti apeiti jame įtvirtintas nuostatas įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai įstatymo nuostatų panaikinti negali. Reikės aiškintis, kiek tokie veiksmai kainavo žmonėms ir kiek dėl to gali būti teisminių ieškinių“, – pastebėjo jis.
Sugalvojo ir pakeitė
Skundo, kurį nagrinėjant nustatyta, kad ministras viršijo įgaliojimus, esmė susijusi su vartotojų galimybe pasirinkti karšto vandens tiekėją. Šilumos ūkio įstatyme numatyti trys apsirūpinimo karštu vandeniu būdai: 1) centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo; 2) šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo; 3) individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje naudojant kitus energijos šaltinius geriamajam vandeniui pašildyti.
Kontrolieriaus susirašinėjimas su ministerija galėtų būti publikuojamas atskiru veikalu. Eilinis vartotojas, pašto dėžutėse randantis raginimą pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba jo tiekėją, skaitydamas nusisuktų sprandą. Seimo kontrolierius priėjo išvados, kad ministerija savo įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais nepagrįstai apribojo vartotojų, pasirenkančių antrąjį būdą, teisę patiems sudaryti sutartis su tiekėjais, įvesdama naujas sąvokas, tarpininkus ir kitas kliūtis. Kauno pilietinės bendruomenės centras, kuris faktiškai šiuo būdu naudojosi nuo 1995 metų, kreipėsi į kontrolierių, kad ministerija ne tik įvedė naujus apribojimus, bet ir pritaikė juos atgaline data, o tai aiškiai neteisėta ir antikonstituciška. Trumpai tariant, vieną pasirinkimų konservatorių ministras, žadėjęs pažaboti monopolininkus ir apginti vartotoją, savavališkai panaikino.
Patvirtintų Taisyklių normos, kaip pažymi R. Valentukevičius, yra nesuderintos tarpusavyje, teisinis reguliavimas, kalbant normalia kalba – niekam tikęs.
Seimo narys V. P. Andriukaitis teigia suprantąs, kad reguliavimo sfera sudėtinga. Jo teigimu, ministerijos valdininkams tiesiog trūksta elementaraus savo ūkio išmanymo. „Ten daugybė skirtingų subjektų: bendrijos, kooperatyvai, individualūs vartotojai. Bet reikia turėti sveiko proto ir tvirtinti taisykles, atsižvelgiant į skirtingas specifikas. Deja, ministerija, kurioje nėra energetikų, o visi surinkti nežinia iš kokių sričių – tai neįmanoma. Pirmiausia A. Sekmokas pralaimėjo kai kuriuos mūšius parlamente, o paskui pamėgino apeiti įstatymą įsakymais ir taisyklėmis“, – tvirtino parlamentaras.
Atsirašinėjimo tradicijos
Kitas dalykas, būdingas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovams, patenkantiems į vykdomąją valdžią – nepagarba juos kontroliuojančioms institucijoms ir užsispyrimas.
Akivaizdu, kad A. Sekmokas eina liūdnai pagarsėjusio partijos kolegos, buvusio Vilniaus mero Viliaus Navicko pėdomis. Anas, prieš karjeros pabaigą, ėmėsi auklėti savivaldybės kontrolierių, o energetikos ministras, kaip pabrėžiama R. Valentukevičiaus pažymoje, teikė kontrolieriaus institucijai klaidingą informaciją ir savo raštuose ėmėsi vertinti paties kontrolieriaus veiklą, nors tam neturi jokių teisių ir įgaliojimų.
A. Sekmokas, žinoma, ginasi. „Nieko aš nevertinau, tiesiog mėginome atsakyti į jų klausimus“, – dievagojosi jis „Balsas.lt savaitei“.
Iš esmės A. Sekmokas patyliukais „pasiuntė“ kuo toliau ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jos vadovo Felikso Petrausko rašte Seimo kontrolieriui (Nr. 4-458) matyti, kad tarnyba pateikė Energetikos ministerijai rekomendacijas dėl minėtų taisyklių, tačiau daugumą jų A. Sekmoko komanda ignoravo.
Planai dideli
Vietiniame šilumos ir vandens ūkio reguliavime „grybaujantis“ ministras turi didelių užmojų. Šiuo metu, kaip kalbama, jis „gyvena lėktuvuose“ ir ieško strateginio investuotojo būsimai atominei elektrinei.
Kartu mūsų energetikos be energetikų vadovas pareiškė parengsiąs genialų įstatymą, kuriuo neleis Baltarusijai pastatyti atominės elektrinės. Nežinia ar to išsigando kaimyninės šalies diktatorius Aleksandras Lukašenka, tačiau Lietuvos energetikos vartotojai labiau laukia ne minėtos teisinės iniciatyvos, o iki debesų pabrangusio šildymo sezono pabaigos.
Jei Lietuvos vartotojai, kurių teisės buvo pažeistos ministro veiksmų dėka, būtų kiek labiau susitelkę ir teisiškai išprusę, teismai turėtų gražaus darbo nagrinėdami ieškinius dėl jiems padarytos žalos.
TIK FAKTAI:
Energetikos ministerija, informuodama Seimo kontrolierių apie Taisyklių 184-185.4 punktuose, vadovaujantis bendraisiais Šilumos ūkio įstatymo kriterijais, reglamentuojančiais minėto įstatymo 15 straipsnyje numatytas vartotojo teises pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą įgyvendinimo procedūrines normas, pateikė tikrovės neatitinkančią ir klaidinančią informaciją.
Dėl ministro patvirtintų Taisyklių atitikties Šilumos ūkio įstatymui bei jų taikymo jau turi darbo ir teismai. Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė 2011 metų vasario 21 dieną sustabdė civilinės bylos tarp bendrovės „Vilniaus vandenys“ ir bendrovės „Vilniaus energija“ (trečiais asmuo – Vilniaus savivaldybės administracija) nagrinėjimą. Kreiptasi į Vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis išaiškintų, ar A. Sekmoko sukurtos Taisyklės neprieštarauja keliems įstatymams ir Lietuvos Konstitucijai.
