Nuo 2013-ųjų visi ne buitiniai vartotojai privalės elektros energiją pirkti iš nepriklausomų tiekėjų, ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė elektros rinkos operatoriaus „Baltpool“ direktoriaus pavaduotojas plėtrai Tadas Adomėnas.
Jis taip pat pateikė skaičius, kad kitąmet rinktis nepriklausomą elektros tiekėją galės tie vartotojai, kurių leistinoji naudoti galia yra lygi arba didesnė nei 100 kW. 2012 metais tą padaryti privalės ir suvartojantieji 30 kW ir daugiau. Reguliuojami tarifai bus taikomi tik namų ūkiams.
Pagal Europos sąjungos plėtros projektą, numatomi tolimesni žingsniai, kurie leis sukurti vieningą Baltijos ir Šiaurės šalių rinką. Iki 2013-ųjų bus laipsniškai panaikinti reguliuojamieji tarifai ne buitiniams vartotojams visose Baltijos šalyse, o iki 2015 metų planuojamas naujų jungčių projektų įgyvendinimas, kuris padės apjungti Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkas.
Vartotojai pigesne elektra nesirūpina
„Anksčiau niekas nesirūpino elektros energijos gavimu, tačiau dabar mes turime visiškai kitokią situaciją. Nuo vartotojo rizikos priklauso, ar jis pirks elektros energiją elektros biržoje, ar norės turėti ramų miegą ir už elektrą mokėti fiksuotą kainą. Jeigu anksčiau pasirinkimo laisvės spręsti neturėjome, visi elektrą pirkome iš vieno tiekėjo, tai dabar turime daug pasirinkimų – tiek pardavėjų, tiek gamintojų, tiek vartotojų. Vartotojas renkasi ar jis nori būti aktyvus rinkos dalyvis“, - teigė „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Tačiau ne visi skuba į laisvąją rinką: pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko vos 66 proc. privalėjusių tą padaryti. Kiti perka energiją iš garantinio tiekėjo, kurio kaina yra pastovi, tačiau visgi didesnė už kainą biržoje.
„Jie paskaičiuoja, kad nesutaupys tiek, kad vertėtų vargti renkantis nepriklausomą tiekėją, todėl yra apatiški. Be to, trūksta susistemintos informacijos apie laisvąją elektros rinką“, – sakė L. Liutkevičius. Pasak jo, vien vasarį, palyginti su sausiu, garantinio elektros energijos tiekėjo parduodama elektra brango 3 ct/kWh.
„Galvojom, kad bus sujudimas. Bet teko nusivilti – to neįvyko, jie sėkmingai moka daug ir nejuda. Skundžiasi visi, kaip sunku, bet alternatyvų neieško“, – teigė L. Liutkevičius.
Anot pašnekovo, Skandinavijos šalyse bendraujant su rinkos dalyviais pastebėta, kad tie vartotojai, kurie buvo aktyvūs elektros biržoje, gavo daugiau naudos nei pasyvieji elektros rinkos dalyviai.
Pigi elektra – pasaka
Lietuvos laisvosios elektros energijos rinkos dalyvių skaičiavimu, tarp suvartojančių daugiau nei 400 kW laisvojoje rinkoje elektros energiją perka 66 proc. verslo klientų, o tarp 100-400 kW – 40 proc.
Pasak L.Liutkevičiaus, laikai, kai galima buvo tik mokėti fiksuotą kainą už elektrą ir nesukti galvos, jau praėjo: „Gyvenom gerai, mokėjom mažai. Bet pigi elektra dabar yra pasakų pasaulis, turim suprasti realybę – elektra kainuoja tiek, kiek ji kainuoja“, – sakė „Enefit“ vadovas.
„Nordpool“ ir „Baltpool“ lūkesčiai dėl ateities panašūs. Pagal gegužės 10 dienos biržos duomenis, nuo 2012 metų elektros energija turėtų pradėti pigti. Šių metų trečiąjį ketvirtį vienas MWh kainuos 57,45 eurus (198,2 Lt), ketvirtąjį ketvirtį – 62,58 eurus (215,9 Lt), o 2012 ir 2013 metais atitinkamai 54,2 (186,99 Lt) ir 51,5 eurus (177,68 Lt).
Tačiau, anot specialistų, biržų tendencijos gali staigiai kisti, nes kainą lemia daugybė veiksnių, tai gali būti ir pasauliniai įvykiai, suirutės ar net artimiausi naftos kainų netikėti pokyčiai.
Pasak L.Liutkevičiaus, elektros kainą lemia ir oro sąlygos: pernai žemiausia vidutinė elektros energijos kaina buvo vasarį, aukščiausia – liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
„Svarbus yra kritulių kiekis, nuo kurių gausos priklauso hidroelektrinių pagaminamas elektros energijos kiekis. Tada kaina būna mažesnė. O esant itin aukštai ar ypač žemai temperatūrai smarkiai išauga elektros paklausa – žmonės šildo arba vėdina namus, todėl auga ir elektros kaina“, – pasakojo L.Liutkevičius.
