Lietuvos elektros zonoje, kur sausio 2 dieną elektros megavatas (MW) kainavo 31,75 euro, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kaina šokinėjo nuo 87,43 iki 56,44 euro.
Tačiau panašūs kainos šuoliai aukštyn stebimi ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, kur kainos paprastai būdavo aukštesnės. Pavyzdžiui, ketvirtojoje Švedijos zonoje, iš kurios Lietuva pirks elektrą per „NordBalt“, kaina ketvirtadieniui pakilo iki 55,86 euro - 3,5 karto daugiau nei sausio pradžioje. Kainos auga Suomijoje, Norvegijoje bei Estijoje.
Aukštas kainas lėmė dideli šalčiai Skandinavijoje
„Latvenergo“ valdomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ atstovas sako, kad „bėda po vieną nevaikšto“ - aukštas kainas lėmė keletas veiksnių, iš kurių pagrindinis - dideli šalčiai Skandinavijoje, dėl kurių gerokai išaugo energijos poreikis.
„Gaunasi tokia situacija, kad mes visi turėjome žemesnių kainų lūkesčių, o taip netikėtai gavosi žymiau brangiau negu praeitais metais. Bet vėlgi čia tokia kombinacija, kad bėda po vieną nevaikšto. Kaina susidarė tiek ir dėl žemesnės temperatūros negu metinis vidurkis Skandinavijoje, kas sukėlė kainas, tiek ir importo pralaidumų trūkumas iš trečiųjų šalių, iš Skandinavijos“, - BNS sakė bendrovės pardavimų direktorius Martynas Giga.
Pasak jo, aukštesnes kainas lėmė ir tai, kad „Latvenergo“ termofikacinės elektrinės dėl techninių nesklandumų veikia tik maždaug 60 proc. pajėgumu, be to, elektros kvotų panaikinimas termofikacijos elektrinėms Lietuvoje lėmė mažesnę gamybą.
Anot jo, blogiausia situacija būna dieną, kai smarkiai išaugus elektros suvartojimui, kai kuriomis valandomis elektros kaina pasiekia ir 200 eurų už MW: „Būtent tomis pikinėmis valandomis buvo didžiausias trūkumas, todėl turėjo susijungti tos elektrinės, kurios jau gamina už brangiau ir jos nustatinėjo kainą“.
Dalius Misiūnas: aukštas kainas lemia ir mažas elektros srautas iš Rusijos
Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas teigia, kad aukštas kainas Lietuvoje formuoja ir mažas elektros srautas per Baltarusiją iš Rusijos.
„Piko metu srautai yra mažesni negu nakties metu ir atvirkščiai proporcingi kainai. Tai galime daryti išvadą, kad nuo jų elektros kiekio ir už kokią kainą atvežama iš Rusijos, nuo to gali priklausyti ir Lietuvos kaina šiandien“, - sakė D.Misiūnas.
Jis taip pat sutinka, kad prie elektros kainos šuolių prisidėjo ir mažesnė gamyba Latvijos termofikacinėse elektrinėse.
Elektra netrukus turėtų pigti
M.Gigos teigimu, kainų normalizavimosi biržoje galima tikėtis jau kitą savaitę. D.Misiūnas taip pat mano, kad kainų šuolis biržoje turėtų būti trumpalaikis.
„Kitą savaitę, mes manome, normalizuosis kaina. Visų pirma, grįš iki pilnų pajėgumų linija tarp Estijos ir Latvijos, nes ji dabar veikia apie 70 proc. pajėgumu. Lygiai taip pat mūsų termofikacinės Latvijoje baigtos remontuoti ir turėtų veikti pilnu pajėgumu. Dar kitą savaitę turėtų prasidėti testavimai „NordBalt“ ir nors neaišku, koks kiekis bus duodamas rinkai, tai turėtų numušti kainą“, - BNS aiškino M.Giga.
Tačiau jis pripažįsta, kad Skandinavija Lietuvos elektros zonos kainas teigiamai gali paveikti tik tuomet, jei pakils lauko temperatūra, mat kitu atveju Švedijoje bei Suomijoje gali laikytis aukštesnės nei įprasta kainos.
„Aš galvoju, kad trumpalaikis (kainų šuolis - BNS), tiesa, sunku pasakyti, kiek tas dar tęsis, nes šiek tiek tai yra sąlygota aplinkybių. (...) Neturime praktiškai importo per „LitPol Link“ ir „NordBalt“ - to labai trūksta. Iš kitos pusės, „Latvenergo“ turėjo problemų su savo termofikacinėmis ir tai sukuria situaciją, kad iš tiesų turime kainų šuolius. Kas dar aktualu, kad kainą reguliuoja srautas iš Baltarusijos“, - BNS sakė D.Misiūnas.
Veikiant Vilniaus trečiajai termofikacinei elektrinei, elektra būtų pigesnė
Anot jo, elektros kaina Lietuvos biržoje galėtų būti kiek mažesnė, jeigu elektrą gamintų Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė, kuri buvo išjungta po to, kai nuo sausio 1 dienos panaikinta remiamos elektros gamyba.
„To išskaičiuoti tiksliai negalima (elektros kainos pokyčio - BNS), bet galima daryti tokią prielaidą, kad jeigu būtų pasiūlyta elektros energija, tikrai jos savikaina be subsidijų būtų žemesnė nei dabartinė rinkos kaina, tai leistų parduoti ją ir atitinkamai, kadangi elektra būtų pigesnė, tai ir turėtų sumažinti elektros kainą. Nežiūrint to, kad nereiktų kūrenti brangesnės regioninės katilinės, tai ir šiluma būtų pigesnė“, - sakė D.Misiūnas.
Jo nuomone, „Vilniaus energijos“ sprendimas išjungti katilinę buvo labiau demonstracinis nei ekonominis: „Aš manau, kad tai buvo toks valios sprendimas, siekiant kažką pademonstruoti, įrodyti ir ta komunikacija tą leido suprasti, tačiau ekonomiškai ir techniškai tikrai būtų racionalu dirbti jiems be jokių papildomų subsidijų“.
Energetikos ministras: veikiančios jungtys kainos nesumažintų
Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS teigė, kad net jeigu jungtys su Lenkija ir Švedija šią savaitę būtų veikusios visu pajėgumu, kai kuriomis dienomis jos vis vien nebūtų dariusios didelės įtakos kainoms, mat elektros poreikis išaugo dėl žemos temperatūros Skandinavijoje.
„Šį kartą buvo ta situacija, kad ir kitose šalyse buvo kainos aukštos. Buvo dienos, kai šimtas eurų formavosi ir Skandinavijoje, toje pačioje Švedijoje. Buvo kelios dienos, kai jungtys būtų padėjusios, buvo ir dienų, kai jungtys nebūtų padėjusios. Pagrindinis aspektas, kas įvyko, sugedo antroji Rygos termofikacinė elektrinė, mūsų elektrinės gamina pilnu pajėgumu, mūsų gamyba buvo didesnė negu pernai ir tiesiog rinkoje pritrūko elektros“, - BNS sakė R.Masiulis.
„Abi jungtys (su Švedija ir Lenkija - BNS) yra testavimo režime, tik paleidus jungtis, nėra, kad pilnu pajėgumu dirba, reikia gi išmėginti. (...) O čia dar smogė šaltukas ir visose šalyse susidarė elektros deficitas“, - pridūrė ministras.
Jis teigė, jog kartais tokių šuolių bus ir ateityje, bet metinis kainos vidurkis bus žemesnis.
M.Gigos nuomone, net ir pradėjus veikti elektros jungtims, kainos šuolių Lietuvoje bus galima tikėtis ir toliau, pavyzdžiui, jeigu bus remontuojama„NordBalt“. Tokią nuomonę pernai išsakė ir „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas - anot jo, dėl įvairių priežasčių tokios jungtys būna išjungiamos vidutiniškai 10 kartų per metus.
Visgi „Elektrum Lietuvos“ atstovo nuomone, vidutinė metinė elektros kaina bus žemesnė, nors kainų žirklės bus didelės, šokinėjimas - dažnesnis.
Jungtis su Švedija turėtų pradėti veikti pavasarį
Tikimasi, kad Lietuvoje elektros kainos sumažės, kai pradės veikti jungtys su Lenkija ir Švedija. Tačiau „LitPol Link“ jungtis dar neveikia visu pajėgumu, o trečiadienį ir ketvirtadienį dėl planinių darbų yra apskritai išjungta. „NordBalt“ jungtis vis dar testuojama, elektra iš Švedijos šiuo metu neteka - anksčiau planuota, kad bandomuoju režimu jungtis pradės veikti šią savaitę, o normaliu - pavasarį.
2014 metų rudenį elektros biržoje stipriai pakilus kainoms, bankrutavo keli nepriklausomi elektros tiekėjai, kurie nebuvo įsteigti elektrą gaminančių įmonių. Tuo metu rinkos dalyviai tikėjosi žemesnių kainų ir nebuvo pasiruošę amortizuoti aukštų kainų biržoje.
Pernai spalio pradžioje elektros kaina kai kuriomis dienomis siekdavo iki 100 eurų už MW.
