Vasario 8–14 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo 11 proc. iki 69,5 euro už MWh. Tokios pat kainos buvo ir Estijoje bei Latvijoje, kur savaitės kaina augo 12 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Žvelgiant iš istorinės perspektyvos aukštesnė savaitės kaina buvo fiksuota tik 2015 metais, kai Lietuva dar neturėjo tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija. Atsiradus galimybei tiesiogiai importuoti elektrą iš Švedijos per „NordBalt“, kainos drastiškai sumažėjo“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, Skandinavijos rinkoje didelę įtaką elektros kainai lemia hidroelektrinių gamyba, kurių pasiūla labai priklauso nuo sezoniškumo ir klimato sąlygų.
„Šiuo metu vandens resursų lygis išlieka aukštas, tačiau mažėja itin sparčiai dėl šalčių, kurie lemia itin didelę elektros paklausą visame regione. Esant tokiam dideliam elektros poreikiui, ypač piko metu, neįprastai išaugusį suvartojimą padengia brangesnės elektrinės, todėl tuo metu, kai elektros vartojama daugiausiai, jau antrą savaitę matome valandines kainas, viršijančias 200 eurų už MWh“, – teigė L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 7 proc. ir siekė 290 GWh – didžiausio lygio nuo Nepriklausomybės atgavimo. Elektros gamyba Lietuvoje augo 46 proc., o vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 120 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 27 proc., hidroelektrinės – 16 proc., kitos elektrinės – 13 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę išaugo 5 proc., gamyba vėjo jėgainėse augo 2,1 karto, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 55 proc., o kitų elektrinių gamyba – 10 procentų.
Praėjusią savaitę 60 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 8 procentais. 15 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 36 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 41 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 8 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 27 procentais. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 63 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 28 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 10 procentų.
