Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, pramonės ir viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, pavyzdžiui, vandens tiekimo bendrovėms, ligoninėms ir panašioms, elektros energijos išlaidos dėl naujosios tvarkos padidės 3-250 tūkst. litų per metus, rašo „Lietuvos žinios“. Tarkime, "Kauno vandenys" mokesčiui už elektros energiją per metus turės papildomai skirti 250 tūkst. litų, "Kauno energija" - 246 tūkst. litų. Daugumai vartotojų, turinčių antrą elektros tiekimo įvadą, už jo priežiūrą teks mokėti papildomus 10-20 tūkst. litų. LPK generalinio direktoriaus pavaduotojo energetikai Vidmanto Jankausko manymu, iš dalies, matyt, teisūs įmonių vadovai, kurie priekaištauja, kad jau yra investavę į papildomus įvadus ir kitą įrangą, o dabar dar privalo mokėti papildomai. "Man regis, būtų logiška, jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) įvertintų, kokia šio turto dalis priklauso elektros skirstymo bendrovei, ir pagal tai labiau diferencijuotų mokestį skirtingiems vartotojams, kurie naudojasi paslauga", - sakė jis.
V. Jankauskas, kuris buvo pirmasis Kainų komisijos pirmininkas, pažymėjo, kad elektros energijos tarifas jau ne pirmus metus "aplipinamas" ne visada pateisinamais priedais. Jis pirmiausia nurodė vadinamąjį viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) mokestį, kuris, jo įsitikinimu, yra aiškiai per didelis. "Bandysime aiškintis, kiek to mokesčio iš tikrųjų reikia", - dalijosi planais LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas. Pasak VKEKK atstovės Loretos Kimutytės, ateityje, VKEKK įgyvendinus pradėtą projektą, elektros energijos kainodaroje turėtų daug kas iš esmės keistis, o kol kas Energetikos ministerijai yra pateikti svarstyti Kainų komisijos parengti nauji energetikos kainų nustatymo principai - tikimasi, kad Vyriausybė juos patvirtins.
