Likus pusmečiui iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, pramonės atstovai nori išgirsti atsakymus, iš kur kitąmet Lietuva gaus elektros energijos. Raminama, kad be elektros mūsų kraštas tikrai neliks - užsienio rinkos jos gali pasiūlyti gerokai daugiau, nei reikia Lietuvai.
"Mes nežinome, iš kokių valstybių, kokį kiekį ir už kokią kainą Lietuva rengiasi gauti elektros energijos, kai bus uždaryta IAE, laiko liko maždaug pusmetis. Šiandien pramonės atstovai jau turi žinoti, už kokią kainą bus perkama elektra. Sutartys dėl elektros energijos tiekimo į Lietuvą kitiems metams jau turėjo būti pasirašytos", - mano Algirdas Jaruševičius, Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidentas.
Gerai, kad nežinome
Virgilijus Poderys, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas, tikina, kad apie konkrečias elektros energijos kainas ar tiekėjus kalbėti dar per anksti.
"Labai gerai, kad mes to nežinome. Jeigu iš anksto žinosime, iš kur, kiek ir kaip, tai kokia čia rinka? Mūsų tikslas - kurti rinką. Kokios konkrečiai bus kainos, tikrai niekas negali pasakyti", - teigia V.Poderys.
Pasak jo, elektros energijos kaina labiausiai priklausys nuo to, kiek kainuos dujos, kaip pagrindinis kuras, ir rinkoje susiklosčiusios situacijos. "Kokia elektros energijos kaina bus nustatyta reguliuojamiems vartotojams, turėtų paaiškėti rudenį, kai bus žinomos dujų kainos prognozės", - aiškino Robertas Staniulis, VKEKK elektros skyriaus viršininkas. Nereguliuojamiems vartotojams elektros energijos kaina priklausys nuo jos įsigijimo kainų aukcione.
Pasiūla didesnė už paklausą
Uždarius IAE elektros energijos tiekėją rinksis "Lietuvos energija", kuri, kaip teigiama, pirmiausia kreips dėmesį į siūlomos energijos kainą. Edvardas Važgėla, "Lietuvos energijos" Rinkos administravimo departamento vadovas, tikina, kad Lietuva turi galimybių pirkti elektros energiją tiek vidaus, tiek išorės rinkose. "Dėl elektros energijos tiekimo į Lietuvą kitais metais deramasi tiek su Latvija, tiek su Estija. Taip pat energija bus perkama iš Skandinavijos. Didelė jos pasiūla yra iš Rusijos. Šiandien drąsiai galime sakyti, kad elektros energijos siūloma daugiau, nei reikia Lietuvai. Rinkos santykiai suteiks galimybę elektros energiją pirkti konkurencingos rinkos kainomis", - kalbėjo E.Važgėla.
Jis pateikia pavyzdį, įrodantį, kad dėl elektros energijos tiekėjų galime būti ramūs: birželio 6 dieną netikėtai sustojus vieninteliam veikiančiam jėgainės reaktoriui, Lietuva nepajuto, kad neteko pagrindinio gamintojo, ir neliko be elektros energijos. IAE antrasis blokas pagamina apie 70 proc. Lietuvai skirtos elektros energijos.
Vakar "Lietuvos energija" pranešė, kad po avarijos sustabdžius minėtą bloką ir pradėjus jo remontą daugiausia elektros energijos - 34 mln. kilovatvalandžių (kWh) - Lietuva importuoja iš Latvijos.
"Didžiausias Latvijos elektros energijos gamintojas "Latvenergo" šiuo metu pradėjo eksploatuoti naują dujų turbiną. Dabar Latvija galėtų mums tiekti iki 67,2 mln. kWh elektros per savaitę, jei tik prireiktų", - sakė "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Darius Masionis. Jo teigimu, iš Skandinavijos "Nord Pool" rinkos Lietuvą šią savaitę pasiekia 16,3 mln. kWh, iš Estijos - milijonas kWh elektros energijos.
Lietuvos poreikiams apie 40 mln. kWh elektros energijos pagamina Elektrėnų elektrinė, dar apie 10 mln. kWh - Vilniaus, Kauno elektrinės ir gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos šaltinius. Iš Rusijos elektra importuojama naktį - Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) agregatus naudojant viršutiniam baseinui užpildyti ir dieną - maksimalaus elektros energijos vartojimo metu. Naktį Kruonyje du arba trys iš keturių agregatų pumpuoja vandenį aukštyn, dieną, kai vanduo išleidžiamas į žemutinį baseiną, vienas arba du iš jų gamina elektros energiją. Iš Rusijos importuojama iki 32,9 mln. kWh elektros energijos.
Nauja tvarka tarifų nekeis
Pramonės įmonės domisi, ar šiuo metu VKEKK rengiamas projektas, pagal kurį būtų derinamos investicijos į energetikos sektorių, turės įtakos nustatant elektros energijos kainą vartotojams. Šis naujas investicijų pripažinimo ir panaudojimo tvarkos projektas suteikia teisę kasmet peržiūrėti elektros, dujų ir šilumos kainas bei tarifus. Pagal Energetikos įstatymą VKEKK derina energetikos sektoriuje veikiančių įmonių investicijas, šios įmonės įtraukiamos nustatant viršutinę elektros, dujų ir šilumos kainų ribą.
VKEKK dujų skyriaus viršininkas Renatas Pocius teigia, kad pagal naują investicijų į energetikos ūkį tvarką tarifas vartotojui ilgainiui neturėtų didėti.
Taip pat būtų suvienodinti visų energetikos sektorių investicijų vertinimo principai, nes šiuo metu atskiruose energetikos sektoriuose jie yra skirtingi.
"Daugiausia problemų dėl skirtingo investicijų vertinimo atskiruose šilumos, elektros bei dujų sektoriuose kyla atsiradus naujų vartotojų", - teigė R.Pocius.
Be to, siekiama išskirti ir apibrėžti investicijų derinimo etapus, nustatyti jų tipus bei skirstymą, taip pat parengti investicinių projektų vertinimo kriterijus ir derinimo principus bei griežčiau vykdyti suderintų investicijų kontrolę.
Valdonė SAVULIONYTĖ
