Turės praeiti daug metų, kol vidaus degimo variklius išstums elektriniai, tačiau atrodo, kad lietuviai ES ilgiausiai važinės automobiliais, varomais brangiais degalais.
Nėra kur skubėti?
Dar prieš porą metų, kai šalies vairuotojai šiurpo nuo tuomet rekordinių benzino ir dyzelino kainų, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius dėstė šviesesnio vairuotojų rytojaus gaires. Tada jis sakė, kad automobiliai galėtų naudoti daugiau elektros.
2010-aisiais iš valdžios vyrų lūpų net buvo išsprūdusi vizija, kad Lietuva galėtų tapti eksperimentų su elektromobiliais aikštele. Tačiau buvo tik pasvajota, nors pirmiausia valdžia turėtų imtis iniciatyvos šioje srityje.
Jau po 38 metų, t. y. 2050-aisiais, pagal ES direktyvas miestuose neturės likti degalais varomų transporto priemonių. Ir daugelis ES šalių, nenorėdamos sulaukti atitinkamų sankcijų, tam ruošiasi jau dabar. Priešingai nei Lietuva, daugelis šalių turi konkrečius tikslus, kaip sparčiai ketina skatinti elektromobilių įsigijimą. Pavyzdžiui, Vokietija iki 2020 m. planuoja turėti 1 mln. elektromobilių, Norvegija – 220 tūkst., Nyderlandai – 220 tūkst., Prancūzija – 200 tūkst. Elektromobilių plėtros pavyzdžių ieškoti toli nuo Lietuvos nereikia.
Estai šluosto nosis
Estija itin sėkmingai išnaudojo žaliųjų investicijų schemą – pardavusi 10 mln. taršos leidimų, šalis subsidijuoja bet kurių markių elektromobilius – iki pusės kainos, bet ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų (per 62 tūkst. litų), taip pat pirmiesiems pirkėjams suteikia nemokamas įkrovimo stoteles ir jas įrengia. Valstybė įsigijo ir greitojo įkrovimo prietaisų, o 507 elektromobilių gavo socialinėms reikmėms. Elektromobiliai – viena strateginių Estijos krypčių kelyje į išmaniąją visuomenę: nedidelė valstybė, 2003 m. sukūrusi „Skype“, 2005 m. įdiegusi elektroninį balsavimą, o dabar plėtojanti elektromobilių infrastruktūrą, formuoja lyderių įvaizdį tarptautiniame kontekste.
Latvija, remdamasi Estijos modeliu, taip pat ruošiasi jau šiemet pristatyti panašų projektą pasinaudojusi ta pačia finansavimo priemone.
Entuziazmo netrūksta
Kol kas Lietuvoje nėra bendro sutarimo elektromobilių plėtros tema, tačiau elektromobilių entuziastų netrūksta. Jie savo rankomis ne vieną įprastą automobilį yra perdarę į varomą elektra.
Kaip pasakojo Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis, iš pradžių asociacija vienijo elektromobilių mėgėjus, kurie patys juos konstruodavo, o dabar pagrindiniai tikslai – skatinti elektromobilių pramonę ir elektromobilių paplitimą Lietuvoje. Paklaustas, kaip sekasi tai daryti, L.Jokužis neslėpė, kad, skirtingai nei kitose ES šalyse, Lietuvoje labai trūksta valdžios palaikymo.
Teigiama, kad ES mes smarkiai atsiliekame, o įvertinus, kokiais žingsniais šuoliuoja elektromobilių plėtra kai kuriose šalyse, atrodo, kad norint jas pasivyti padėtų nebent tik laiko mašina.
„Dar prieš porą metų situacija nebuvo tokia bloga. Pavyzdžiui, 2010-aisiais Prancūzijoje buvo registruota 300 elektromobilių, Lietuvoje tuo metu – 30 elektrinių transporto priemonių. Įvertinus gyventojų skaičių, paplitimas buvo gana panašus. Tačiau per metus, 2011-uosius, Prancūzijoje buvo registruota 3 tūkst. elektromobilių, o Lietuvoje – tik per 60, kurių didžiąją dalį sudaro tokios elektrinės transporto priemonės kaip motociklai, motoroleriai“, – pasakojo pašnekovas. Pasak jo, kitose ES šalyse elektromobilių plėtra pirmiausia susijusi su tuo, kad dalį šių transporto priemonių kainos kompensuoja valstybė.
L.Jokužis mano, kad Lietuvoje daugiau elektromobilių atsiras po dvejų trejų metų, kai juos į naujesnius keis kitų šalių gyventojai. „Elektromobilių plėtrą Lietuvoje siečiau su antrine rinka.
Nemanau, kad Lietuvoje galėtų veikti elektromobilių subsidijavimo schema“, – svarstė pašnekovas.Renkasi iš idėjos
Šiuo metu naujas elektromobilis kainuoja apie 100–140 tūkst. litų, kol kas jo įsigyti Lietuvoje tiesiai iš automobilių salono nėra galimybių, tik pagal išankstinį užsakymą. Gamintojai netiekia į Lietuvos rinką elektromobilių, nes nejaučia gyventojų susidomėjimo ir nėra infrastruktūros.
Tačiau, kaip pasakojo L.Jokužis, Lietuvoje neveikiant kompensacijų mechanizmui, norintys jau dabar vairuoti elektromobilius tai daro investuodami į įprastų mažų miesto automobilių perdarymą. Pavyzdžiui, kelerių metų senumo apie 15 tūkst. litų kainuojantį automobilį „Toyota Aygo“ perdaryti į varomą elektra kainuoja apie 55 tūkst. litų. „Norinčių perdaryti įprastą automobilį į elektromobilį atsiranda vis daugiau, tačiau kol kas tai daugiau daroma iš idėjos, nes iš tikrųjų tai daryti nelabai apsimoka. Važiuoti pigu, bet kol kas labai brangi elektronika“, – neslėpė pašnekovas.
L.Jokužio teigimu, technologijos nuolat tobulėja – tai neaplenkia ir elektromobilių, kurie ateityje bus vis pigesni ir prieinamesni didesnei daliai vartotojų. „Pavyzdžiui, 2006-aisiais elektromobiliuose buvo naudojami ličio jonų akumuliatoriai, o kai 2008-aisiais atsirado nauja ličio geležies fosfato akumuliatorių technologija, tiek vieni, tiek kiti akumuliatoriai dėl konkurencijos atpigo beveik perpus. Šiuo metu yra šešios naujos akumuliatorių technologijos, kurios turėtų iš esmės pakeisti elektromobilių naudojimo galimybes, t. y. įkrovus akumuliatorių bus galima nuvažiuoti net iki 500 kilometrų“, – pasakojo pašnekovas. Jo nuomone, kol šios naujos technologijos bus pradėtos taikyti serijiniams elektromobiliams, gali praeiti 7–10 metų.
Kurs infrastruktūrą
Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad elektromobilių plėtrą paskatintų kompensacijos juos įsigyjant, tačiau jų nesant pirmiausia Lietuvoje bandoma kurti elektromobilių infrastruktūrą.
Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų valdytoja „Lesto“ telkia elektromobiliais suinteresuotų įmonių, valstybinių institucijų ir kitų organizacijų grupę, siekdama bendromis pastangomis inicijuoti elektromobilių infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, populiarinti ir remti aplinką tausojančių ir efektyviau energiją naudojančių technologijų diegimą. Tikimasi, kad įmonių grupė sukurs ir pirmąjį elektromobilių bandomąjį projektą Vilniuje.
„Šiuo metu Lietuva dar tik rengiasi plėtoti elektromobilių infrastruktūrą: vertinamos galimybės ir reikalingi žingsniai elektromobilių infrastruktūrai plėsti. Šia tema atlikome pirminę analizę, taip pat vyksta kitos studijos. Tačiau “Lesto„ siekia jau dabar suburti elektromobiliais besidominčias įmones, tiekėjus, infrastruktūros plėtotojus ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, sukurti pirmąjį veikiantį precedentą Lietuvoje“, – informavo Kristina Milčienė, „Lesto“ elektromobilių iniciatyvų ir inovacinių projektų kuratorė.
Anot jos, kvietimą prie šios iniciatyvos norinčioms prisijungti įmonėms „Lesto“ skelbs jau netrukus – gegužę.
„Sutelkę atskirų suinteresuotų grupių veiklas galėtume nuveikti daugiau ir pasiekti reikšmingesnį rezultatą. Itin vertintume lietuvišką kapitalą ir mokslinį potencialą – elektromobilių sritis yra nauja ir inovatyvi, o rinka greitai auga. Manome, kad tai prisidėtų ne tik prie gyventojų gerovės, tačiau ir prie valstybės socialinio ir ekonominio vystymosi, eksporto plėtros“, – pabrėžė K.Milčienė.
Vertina perspektyvą
Pasak pašnekovės, „Lesto“ įžvelgia didelį potencialą elektromobilių plėtrai ateityje – efektyviau energiją naudojančios naujos technologijos ir jų diegimas automobilių pramonėje tampa vis konkurencingesnis, ypač palyginti su senais, tradicinius degalus naudojančiais automobiliais. Įveikti 100 km elektromobiliu kainuoja tik apie 4–8 litus, nes elektra yra palyginti pigesnė ir efektyviau vartojama, palyginti su tradiciniais degalais.
K.Milčienės sako, jog planuojama, kad jau 2012 m. pabaigoje Lietuvoje galėtų veikti pirmosios greitojo elektromobilių įkrovimo stotelės, infrastruktūrai plečiantis jų skaičius pasiektų 30. Vertinama, kad, sudarius palankias sąlygas elektromobilių infrastruktūrai plėsti, 2025 m. apie 10 proc. automobilių Lietuvoje galėtų būti varomi elektra. Tai lems ne tik elektromobilio kaina, kuri, prognozuojama, dėl tobulėjančių baterijų technologijų iki 2025 m. sumažės apie 30 proc. Tikima, kad vartotojai bus linkę rinktis elektromobilius dėl jų suteikiamo patogumo ir papildomų galimybių.
„Elektromobilių vairuotojams nereikia ieškoti degalinių, šias transporto priemones galima įsikrauti tiesiog iš 230 V įtampos buitinio elektros lizdo – jis yra kiekvienuose namuose. Įkrauti baterijas ne namie Lietuvoje taip pat jau greitai bus patogu – jau dabar atsiranda įkrovimo stotelių prie prekybos centrų ar populiariausiose lankomose vietose, ilgainiui jų bus beveik visose dažnai lankomose vietose, o esminiuose transporto mazguose bus ir greitojo įkrovimo stotelių, leidžiančių įsikrauti elektromobilį vos per 15 minučių“, – žadėjo K.Milčienė.
Paskatų jau yra
Jau šiandien suteikiama galimybė elektromobilius nemokamai statyti bet kuriose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vietose. Prie šios iniciatyvos ketina prisijungti daugiau savivaldybių, tikimasi, kad netrukus elektromobilių pirkėjams bus pasiūlyta ir daugiau paskatų.
„Matytume daug galimybių paremti elektromobilių plėtrą Lietuvoje. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, atleidimas nuo kelių mokesčio, subsidijos elektromobiliams ir įkraunamiesiems hibridams pasinaudojant žaliojo investavimo schema, leidimas važiuoti A juosta galėtų padrąsinti pirmuosius elektromobilių pirkėjus, kuriuos šiandien galime drąsiai vadinti pionieriais. Sutelkus pajėgas ir aktyviai išnaudojus galimas finansavimo priemones, Lietuva galėtų išnaudoti ir kitas galimybes: jau 2013 m. viešojo transporto parke galėtų pasirodyti pirmieji elektrobusai, riedėti elektriniai mokykliniai autobusiukai; vietose, kur judėjimas aktyvus, o gamta ypač saugoma, pvz., Neringoje, Druskininkuose, galėtų veikti elektromobilių dalijimosi (angl. – car sharing) sistema“, – teigė K.Milčienė.
Pasak jos, šiuo metu vyksta diskusijos su potencialiais partneriais ir sprendimų gali būti įvairių – siekiame rasti visiems geriausią, kad elektromobiliai būtų prieinami kuo platesnei auditorijai, būtų įtraukta kuo didesnė tiekėjų įvairovė, tačiau užtikrintas vienodas komunikacijų bei jungčių standartas. „Skatinimo priemonės neturi būti grįstos nacionalinio biudžeto lėšomis, todėl turime išnaudoti galimus kitus finansavimo šaltinius“, – sakė K.Milčienė.
Jolita Žvirblytė
