Visus tris vasaros mėnesius elektros energijos kaina augo, tačiau vidutinė jos kaina buvo mažiausia nuo laisvosios elektros rinkos atidarymo 2010 metais. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ duomenimis, Lietuvoje rugpjūtį elektros kaina dar ūgtelėjo 18,1 proc. iki 18,68 ct/kWh. Brangimas užfiksuotas ir Estijoje bei Suomijoje, tačiau šiose šalyse vidutinė elektros kaina vis tiek buvo iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvoje.
Estijos laisvojoje elektros rinkoje kainos augo 12,5 proc. iki 13,92 ct/kWh, o Suomijoje buvo užfiksuotas rekordiškai didelis brangimas – 179,2 proc. punkto iki 13,18 ct/kWh. Šis šuolis rodo kainų Suomijoje stabilizavimąsi po liepą buvusio įspūdingo kritimo, kuris įvyko dėl hidroelektrinių rezervuaruose pasiekto maksimalaus vandens lygio ir elektros suvartojimo sumažėjimo. Liepą elektra Suomijoje tekainavo vidutiniškai 4,72 ct/kWh.
„Skirtingai nuo Skandinavijos šalių, Lietuvoje yra itin smarkiai jaučiamas kaimyninių valstybių veiksmų poveikis. Rugpjūčio 20 d. Rusijai išjungus vieną elektros liniją, kainos pašoko iki 42,6 ct/kWh, o Suomijoje ir Estijoje ryškus kainų šuolis nebuvo užfiksuotas, – sako „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius. – Kai bus baigtas tiesti „NordBalt“ elektros kabelis į Švediją, Lietuva turės daug geresnes galimybes įsigyti Skandinavijos hidroelektrinėse pagaminamos energijos, o elektros tiekėjų diversifikavimas leis amortizuoti galimus staigius kainų šuolius.“
Tačiau „Enefit“ generalinis direktorius atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvos laisvosios elektros rinkos laukia kitas iššūkis. „Artėja paskutinė ir didžiausia elektros rinkos liberalizavimo banga, kuri dalyvių rinkoje skaičių išplės iki daugiau nei 50 tūkstančių. Tiems, kurie nepasirinks nepriklausomo tiekėjo, elektros tiekimas nebus nutrauktas, tačiau jie už elektrą mokės ne reguliuojamą, o garantinę kainą, kuri šiuo metu yra apie 3-4 ct/kWh didesnė nei rinkoje“, – teigia L. Liutkevičius.
Kaimyninėje Latvijoje nuspręstą pilnai liberalizuoti juridinių asmenų rinką. Šalies Vyriausybė apsisprendė, jog vos per mėnesį 18,5 tūkst. įmonių turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją, jei nori išvengti garantinės elektros kainos.
„Išaugęs vartotojų skaičius laisvojoje elektros rinkoje kainoms didelės įtakos neturės, nes suvartojamos elektros energijos kiekis nepasikeis. Kainoms vis dar didžiausią įtaką daro žaliavų, taršos leidimų kainos bei gamtinės sąlygos, – aiškina „Enefit“ generalinis direktorius. – Pavyzdžiui, Skandinavijos hidroelektrinėse gaminamos elektros energijos kainai didelę įtaką daro vandens lygis rezervuaruose. Jei ruduo bus drėgnas, jos galės pagaminti daug energijos, o tai labai sumažins elektros kainas su Skandinavija sujungtose rinkose.“
Rugpjūtį žaliavinės naftos kaina augo 9,2 proc. iki 114,57 JAV dolerių (309,35 litų) už barelį. Jos augimą lėmė Europos centrinio banko pranešimas apie galimybę išpirkti obligacijas, įtampa Artimuosiuose rytuose bei uraganų sezono pradžia Meksikos įlankoje. Žaliavinės naftos kainos augimą mėnesio viduryje amortizavo pasigirdę gandai, jog JAV ir Tarptautinė energetikos agentūra gali parduoti dalį savo rezervų.
Taršos leidimų kainos praeitą mėnesį buvo vos mažesnės nei liepą ir siekė 27,9 litų už toną. Šiuo metu taršos leidimų rinkoje yra jaučiamas stiprus perteklius, todėl rinkos dalyviai laukia ES sprendimo kaip jį sumažinti. Perteklius jaučiamas ir anglių rinkoje, todėl jų kaina taip pat mažėjo, tiesa, itin nežymiai – vos 27 ct už toną. Rugpjūčio pabaigoje tona anglies kainavo 268,66 litus už toną.
