Apie tai, ar tikėtis kainų augimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir nekilnojamojo turto analitikas, nepriklausomas NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Pirmojo pusmečio NT rinkos duomenys atrodo gerokai prasčiau nei praėjusiais metais. Lyginant pastaruosius 5-erius metus, šie metai neatrodo itin gerai, tai, kas vyksta NT rinkoje?
A. Antanavičius: Nuo 2021-ųjų pasiektų rekordų vis dar riedam nuokalne. Kritimas nebe toks stiprus kaip 2022 m. ar 2023 m. Šių metų 1 pusmetis dar rodo rinkos lėtėjimą, mažesnes apsukas. Manau, esame pasiekę aktyvumo dugną, nes keičiasi pagrindinis veiksnys – palūkanų normos.
Pirmą kartą per 5-erius metus matome palūkanų normos korekciją į kitą pusę, buvo bandyta suvaldyti infliaciją, dabar jau klausimas, kaip pavyks suvaldyti ekonomiką. Ko galime tikėtis NT rinkoje šiais metais?
Ž. Mauricas: Yra labai specifinė situacija, nes aktyvumas dar vis yra nedidelis, tačiau būsto rinka ir kreditavimu besidominčiųjų daugėja. Didelė tikimybė, kad nemaža dalis jų laukė būsto palūkanų kalno viršūnės. Kai pamatė, kad birželį Europos centrinis bankas faktiškai sumažino palūkanų normas ir, tikėtina, mažins dar 2 kartus, nebeliko baimės, jog palūkanos didės toliau.
Gegužės mėnesį buvo pasiektas visų laikų rekordas naujai išduotų būsto paskolų – pasiskolinta beveik 200 mln. eurų. Žinoma, taip nutiko todėl, kad pakilo kainos, kiekine prasme tai nėra rekordas. Gera žinia – ta, kad paskolų marža mažėja dėl pakankamai aršios konkurencijos.
Žvelgiant iš finansavimo pusės, matome didesnį impulsą, tačiau yra kitų niuansų – nelabai aktyvūs yra gyventojai, perkantys būstą investicijai. Sakyčiau, ruduo parodys, ar tikrai esame atsispyrę nuo dugno, ar vis dar šliaužiame.
Galbūt žmonės nesiskolina, nes palūkanos pasidarė sunkiai įkandamos, ypač, jei planuoji didesnį būstą?
Ž. Mauricas: Galbūt net ne palūkanos yra didesnis iššūkis, o kainos. Būsto kainos augo sparčiau nei gyventojų pajamos ir bendras infliacijos lygis. Todėl būsto įperkamumas yra prastesnis. Matome tendenciją mažėjančio perkamo būsto ploto, siekiant sumažinti bendrą kainą. Net palūkanoms sumažėjus dar labiau, vis tiek kainų dedamoji išliks. Kainos kaip užsispyrusios nemažėja.
Tai, kodėl tos kainos nemažėja?
A. Antanavičius: Niekas nėra nsuprendęs, kiek sandorių per mėnesį turėtų įvykti, todėl kažkokio skaičiaus nereikia priverstinai pasiekti. Jei pirkimo sandorių mažiau, pardavėjai dažnai nusprendžia nebepardavinėti, o nuomoti. Tiek pirkėjai, tiek pardavėjai juda kaip gyvam organizme. 2008 m. Matėme kainų mažėjimą, nes buvo priverstinis pardavimas, dabar to nėra. <...>
Manau, Lietuvoje būstas bus toks turtas, kuris nebūtinai privalo visiems būti lengvai įperkamas, kaip bandelės parduotuvėje. Nebus taip, kad užsinorėjau ir nusipirkau, reikės pasistengti.
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.
.jpg)
