Lietuvos parama užsienio šalims nėra skaidri, teigia organizacijos „Publish What You Fund“ (liet. Skelbk, ką finansuoji) vadovas Davidas Hallas Matthewsas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Žinių radijo laidoje.
Jūsų organizacija kasmet skelbia finansinės paramos skaidrumo indeksą. Kodėl mums svarbu žinoti apie kitoms šalims skiriamas lėšas?
Labai svarbu, kad lėšos būtų skiriamos skaidriai, nes tai susiję su efektyvumu. Pavyzdžiui, jei Lietuva norėtų skirti lėšų kurios nors valstybės regiono sveikatos apsaugai, ji turėtų žinoti, ką kiti paramos davėjai jau yra padarę toje teritorijoje, kokias sveikatos apsaugos programas jie vykdo. Tai svarbu, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo ir būtų paprasčiau tas veiklas koordinuoti.
Ar tai tuomet reiškia, kad paramos skaidrumas yra svarbus tik patiems paramos tiekėjams?
Ne, tai taip pat svarbu ir paramą gaunančių šalių vyriausybėms, nes jos taip pat planuoja savo biudžetus bei prioritetines veiklas. Gana dažnai pasitaiko, kad Vyriausybė planuoja tam tikrą programą vienoje apylinkėje net nežinodama, ką kiti paramos davėjai veikia toje pačioje vietoje ir tame pačiame sektoriuje.
Bet ar Lietuvos gyventojams turėtų rūpėti, kiek informacijos Lietuva pateikia apie skirtą paramą kitoms šalims?
Jei jūs gyvenate Lietuvoje, turbūt norėsite žinoti, kam jūsų valdžia išleidžia pinigus. Lietuvos biudžete yra numatytas tam tikras paramos dydis, tad jums turėtų rūpėti, kurioje šalyje ir kuriame sektoriuje šie pinigai bus panaudoti. Taip pat, ar jie bus panaudoti tinkamai, ar jie tikrai skiriami efektyviems projektams. Skaidrumas padeda Lietuvos mokesčių mokėtojams gauti daugiau informacijos, o tai labai svarbu. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Švedija ar Nyderlandai turi interneto svetaines, kuriose skelbia informaciją apie paramos skirstymą ir panaudojimą, o su ja gali susipažinti ne tik šių šalių gyventojai, bet ir kitų valstybių piliečiai.
Ar mes kalbame apie mokesčių mokėtojų pinigus, kurie išleidžiami kitose valstybėse?
Taip, mes kalbame apie pinigus, kuriuos skiria Lietuvos Vyriausybė, o tai yra Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai.
Ar yra pavyzdžių, kuomet nepakankamai skaidriai leista parama sukėlė šalyse neigiamų padarinių?
Yra labai daug tokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad nusamdo subrangovą, kuris yra korumpuotas, arba mokykla pastatoma toje vietoje, kurioje nėra mokytojų. Paramos skaidrumas nėra vienintelis dalykas, kurio reikia, kad lėšos būtų leidžiamos efektyviai, tačiau be jo mes negalėsime pamatyti, kaip ir kur keliauja parama.
Gal ir Lietuva statė tokių mokyklų, į kurias neįmanoma surasti mokytojų? Ar žinote tokių istorijų?
Negaliu pateikti jokių pavyzdžių apie Lietuvą, nes Lietuva tiesiog nėra labai skaidri. Tiesa ta, kad net išsiaiškinti, kur ir kaip naudojama parama, yra sudėtinga. Mes nežinome, į kuriuos sektorius ir į kurias šalis nukeliavo parama. Nežinome, kada projektai prasideda ir kada baigiasi, mes ne visada turime net pagrindinės informacijos - kokia pagalba apskritai yra teikiama! Iš esmės skaidrumo politika vis dar vykdoma prastai, ypač naujose valstybėse narėse, tad Lietuva pernelyg neišsiskiria.
Ar galėtumėte šiek tiek daugiau papasakoti apie skaidrumo indeksą, pagal kurį vertinote valstybes ir pagal kurį Lietuva atsidūrė tarp prasčiausiai pasirodžiusių šalių?
Tai paramos skaidrumo indeksas, kurį mes skaičiuojame jau tris metus. Rengdami šį indeksą, mes ieškome tokios informacijos apie paramą, kuri reikalinga žmonėms, vyriausybėms, paramą įgyvendinančioms agentūroms. Šios informacijos ieškome skirtingose vietose: agentūrose, internetiniuose tinklapiuose, taip pat tokiame tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos registre, kuriame yra numatytas viešinimo formatas. Skirtumai tarp šalių yra didžiuliai, palankiausiai įvertinta agentūra Jungtinėse Amerikos Valstijose surinko 89 proc., kas reiškia, jog įmonė yra labai skaidri, o blogiausiai įvertinta yra Kinija, kuri surinko 2%. Man labai gaila, tačiau Lietuva yra labai arti blogiausiai pasirodžiusių valstybių.
Ko Lietuva nedaro, kad atsidūrė tik sąrašo pabaigoje?
Gal problema ta, jog Lietuva yra palyginti nauja Europos Sąjungos narė ir nauja paramos tiekėja. Europos Sąjungoje yra tokia programa, pagal kurią naujesnės Europos Sąjungos narės gali gauti finansinės paramos, kad pagerintų informacijos tiekimą, tad norėtume Lietuvą matyti šioje programoje. Taip pat Lietuvai reikėtų pradėti teikti informaciją pagal tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos standartus. Europos Sąjungos narės yra įsipareigojusios tai padaryti iki 2015 metų, tad Lietuvai jau reikėtų susiimti.
O kokią informaciją Lietuva šiuo metu teikia?
Šiek tiek informacijos yra apie teisės gauti informacijos iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymą. Lietuva viešino tam tikrus dokumentus, pavyzdžiui, metines ataskaitas. Tai iš tiesų svarbu, tačiau be šių dokumentų Lietuva neteikia jokių detalių. Vienintelis dalykas, apie kurį galime sužinoti, yra tai, kokiam sektoriui skiriami pinigai, tačiau nėra įvardijama jokio konkretaus projekto ar programos. Jūs galite sužinoti programos pavadinimą, tačiau nežinosite, kam konkretus projektas yra skirtas, kada jis prasideda ir kada baigiasi.
Jūs vertinate Lietuvą jau ne pirmą kartą?
Tiesą pasakius, jau trečią kartą. Kai kurios valstybės per kelis vertinimo metus dabar atsidūrė geresnėse pozicijose, tuo metu Lietuvos reitingas dar labiau suprastėjo. 2011 metais Lietuva buvo 34 šalis iš 58. 2012 metais 48 iš 72 šalių. O šiais metais mes vertinome 67 šalis ir Lietuva atsidūrė 61 vietoje. Lietuva smarkiai krito žemyn.
Ar tai reiškia, kad mes teikiame vis mažiau informacijos apie teikiamą paramą?
Iš dalies taip yra todėl, kad kai kurios šalys stengiasi teikti daugiau informacijos, o Lietuva nepadaro net pagrindinių dalykų, todėl tokiame kontekste ji krenta žemyn.
JAV ir Jungtinė Karalystė užima aukščiausias vietas jūsų indekse, kaip jūs galėtumėte palyginti Lietuvą su jomis? Ką JAV ir Jungtinė Karalystė daro kitaip?
Geriausia, ką agentūros daro, yra tai, jog jos skelbia labai detalią informaciją. Pavyzdžiui, yra veiklų poveikio vertinimai, nurodoma tiksli projektų vykdymo vieta žemėlapyje. Bet kas pasaulyje gali lengvai analizuoti šią informaciją, ieškoti pagal šalis, sektorius arba vietovę, gali rasti projektus, jų subrangovus, projekto tikslą, pradžią, pabaigą ir rezultatus.
Laidoje pateikėte keletą patarimų Lietuvai, kad ji skelbtų viešai daugiau informacijos, tačiau Lietuvą juk vertinate jau trečią kartą. Ar būtų galima teigti, kad Lietuva tiesiog nekreipia pakankamai dėmesio į tokias rekomendacijas?
Taip, jau trejus metus kalbame ką reikėtų daryti, tačiau tai vis dar nepadaryta.
