LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc. Infliacija JAV taip pat yra šiek tiek aukštesnė. Europoje – defliacija. Svarbiausias dalykas – JAV, būdamos pirma arba didžiausia ekonomika pasaulyje, auga apie 4 proc. per metus. Europoje to nėra. Tai reiškia, kad ši programa veikia“, – daro išvadą M. Dubnikovas.
Leisdami turimus pinigus, skatiname ekonomiką
M. Dubnikovas aiškina, kad ECB iš esmės išleidžia naujus pinigus, nupirkdamas iš komercinių bankų ir investuotojų jų turimas valstybių obligacijas. „Kitaip tariant, tokiems žmonėms, kurie turi valstybės obligacijas, valstybės įsipareigojimą grąžinti pinigus po tam tikro laiko, tos obligacijos bus iškeistos į pinigus. Žmonės, bankai arba bankų akcininkai vietoj finansinio turto gaus grynus pinigus, kurie jiems taps galvos skausmu, nes juos vėl reikės kažkur išleisti, įdarbinti ar pan.“, – sako M. Dubnikovas.
Jo teigimu, šio proceso tikslas – skatinti ekonomiką, išleidžiant arba įdarbinant už obligacijas gautus pinigus. Ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu euro zonoje – viskas gerai, bet pinigų judėjimo greitis sulėtėjęs.
„Žmonės pinigus laiko savo sąskaitose ar kišenėse. Neleisdami pinigų, jie iš esmės neskatina ekonomikos. Tik leidžiant pinigus, tie pinigai pradeda cirkuliuoti ir kurti pridėtinę vertę“, – aiškina M. Dubnikovas.
Ekspertas: kuo geriau jausis Vokietija, tuo geriau jausis ir Lietuva
Ekspertas paaiškina, kad, paskatinus pinigų judėjimo greitį, išaugtų ir infliacija. Anot specialisto, šioje situacijoje atsiskleidžia ir vienas iš priklausymo euro zonai privalumų. Kadangi Lietuva – euro zonos narė, ECB dalį obligacijų pirks ir mūsų šalyje. M. Dubnikovas spėja, kad perkamų obligacijų dalis bus nedidelė, tačiau, pasak jo, tai vis tiek turės teigiamą efektą.
„Svarbiausia, kad būtų skatinamos didžiosios ekonomikos – Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija. Tokiu būdu mūsų ekonomika veiks daug sparčiau, nes mūsų pagrindinė eksporto rinka – Vokietija. Kuo ji geriau jausis, tuo geriau jausis ir Lietuva“, – teigia M. Dubnikovas.
Jis akcentuoja, kad šią technologiją JAV per pastaruosius penkerius metus pritaikė netgi tris kartus, ir ji jiems labai padėjo. Ekspertas primena, kad šiandien nedarbas JAV siekia 5,5 proc., o Europoje – apie 10 proc. „Infliacija JAV taip pat yra šiek tiek aukštesnė. Europoje – defliacija. Svarbiausias dalykas – JAV, būdamos pirma arba didžiausia ekonomika pasaulyje, auga apie 4 proc. per metus. Europoje to nėra. Tai reiškia, kad ši programa veikia“, – daro išvadą M. Dubnikovas.
Kas mėnesį į apyvartą pateks 60 mlrd. eurų
Pirmadienį ECB pradėtos ekonomikos skatinimo programos metu kas mėnesį į apyvartą bus paleista 60 mlrd. eurų. Iki kitų metų rugsėjo apyvartoje atsiras daugiau kaip 1 trln. eurų. Imtis šios programos nuspręsta po pranešimų, kad euro zonoje prasideda defliacija – ima kristi kainos.
Užsitęsus defliacijai, susidaro situacija, kai gyventojai nenaudoja turimų pinigų, nes laukia, kol nebūtinų prekių ar paslaugų kainos dar labiau nukris. Verslas gauna mažiau pajamų ir negali kurti naujų darbo vietų ar kelti atlyginimų jau dirbantiems. Ilgainiui valstybių ekonomikos ima trauktis.
Kritikai sako, kad šis būdas gali sukelti ekonominę krizę, nes apyvartoje atsiras niekuo nepadengtų pinigų, kurie, pavyzdžiui, skatins bankus išdalinti per daug paskolų.
Programos tikslas – atstatyti infliaciją į beveik 2 proc. ribą, reikalingą ekonomikos vystymuisi. Vasario mėnesį infliacija buvo - 0,3 proc. Tai reiškia, kad vyravo defliacija. Jei tikslas bus pasiektas anksčiau, nei numatyta, programa bus atšaukta.
