Baltijos regionas po krizės gali atsigauti anksčiau nei daugelis šalių, tačiau per anksti sakyti, jog krizė baigėsi, teigiama Baltijos plėtros forumo metiniame pranešime.
Jame konstatuojama, jog Baltijos šalys atsigauna, tačiau jų augimas labai trapus.
Pasak apžvalgos autoriaus Harvardo mokslininko dr. Christiano Ketelsio, sparčiai augant ekonomikoms Baltijos valstybės pernelyg susikoncentravo į mėginimus atitikti euro kriterijus ir pamiršo ilgalaikį finansų stabilumą bei valstybės skolos reguliavimą. Pasak C. Ketelso, ES tik nurodo minimalius standartus, kuriuos turi atitikti valstybės, tačiau nekuria ir nesiūlo universalių strategijų. Tuo tarpu Baltijos valstybės per daug susitelkė į normatyvų įgyvendinimą ir nesistengė pačios kurti savo strategijų, kaip įsitvirtinti pasaulinėje ekonomikoje.
2000-2010 – prarastas dešimtmetis?
Ekspertas pastebi, kad nepaprastai greitą augimą pakeitė neproporcingai stiprus nuosmukis. Pasak jo, tai yra ženklas, jog reikia keisti ekonominės plėtros strategijas.
C. Ketelsas pabrėžia, jog šalys pasižymi tvirtais konkurencingumo pamatais bei tvirta fiskaline vyriausybių politika.
Ekspertas pastebi, jog nerealūs Baltijos šalių augimo tempai turėjo kelti įtarimą jau seniai. Pasak jo, prie spartaus atsigavimo po 1998-ųjų krizės prisidėjo eksportas. Stiprų BVP augimą lėmė ir vidaus vartojimas, paskatintas pigių kreditų. Visa tai vedė prie didelio visuomenės įsiskolinimo bei nepamatuotų investiticjų. Drauge su pernelyg optimistinėmis mokesčių prognozėmis bei nekilnojamojo turto burbulo sprogimu, tai vedė prie dabartinės ekonominės krizės.
Geresnę Lenkijos padėtį ekspertas aiškina ne tiek skirtinga politika, kiek specifiniais šalies vidaus faktoriais.
Net ir prieš krizę Lietuva nuo savo kaimynių atsiliko pagal užimtumo lygį. Dabar planuojama, jog kitais metais nedarbas sieks 16,5 procentus.
Pasak C. Ketelso valdžios politika prisidėjo prie dabartinės situacijos. Socialdemokratų vykdyta fiskalinė politika neapsaugojo nuo nekilnojamojo turto burbulo ir „neataušino ekonomikos“, dabartinės vyriausybės priemonės garantuoja ekonomikos stabilumą, tačiau jos nestimuliuoja. Valstybė buvo priversta skolintis ir taupyti.
Kita vertus, Lietuvos skola siekia apie 40 proc. BVP ( pav. Islandijoje – 110 proc., Vokietijoje – 80 proc.).
Lietuvai trūksta strategijos ir išskirtinumo
Apžvalgoje Lietuvos aplinka verslui vertinama palankiai. Čia gana paprasta įkurti savo įmonę, mažos darbo sąnaudos, gausu įgudusių ir išsilavinusių darbuotojų. Be to, gerėja politinių institucijų vertinimas.
Ypač ekspertas išskyrė Lietuvoje steigiamus mokslo slėnius bei biotechnologijų įmones.
Kita vertus, pabrėžiamas strategijos bei išskirtinumo nebuvimas, augantis nepasitikėjimas politikais bei policija.
Tarp ilgalaikių ateities problemų ekspertas mini emigraciją bei struktūrinį nedarbą. Lietuvą paveiks ir pasaulinė situacija: Graikijos bei visos eurozonos krizė, spartus Azijos augimas.
Baltijos plėtros forumas rengia kasmetines regiono plėtros apžvalgas, prie kurių prisideda įvairūs ekspertai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Rengiant pastarąją apžvalgą bendradarbiavo ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Algirdas Miškinis ir kiti ekspertai iš Baltijos šalių bei Lenkijos
Apžvalgos tekstas - čia
