„Institute for Fiscal Studies” (IFS) perspėjimas paskelbtas po to, kai finansų ministras Kwasi Kwartengas (Kvazis Kvartengas) pristatė įsiskolinimo mažinimo planą ir ekonomines prognozes, pranešimui apie sumažintą biudžetą gerokai išgąsdinus rinkas.
K. Kwartengas jau buvo priverstas pakoreguoti mokesčių sumažinimo turtingiausiems asmenims planus, kilus pasipiktinimui, nes milijonai britų susiduria su pragyvenimo išlaidų krize, o JK metų infliacija siekia apie 10 procentų.
Naujosios ministrės pirmininkės Liz Truss (Liz Tras) vyriausybė praėjusį mėnesį sukėlė sumaištį dėl brangiai atsieisiančio biudžeto, į kurį numatyta surinkti mažiau mokesčių ir kuris sukėlė paniką dėl išaugsiančios valstybės skolos.
Premjerės siekis sustiprinti Didžiosios Britanijos ekonomiką, kuriai gresia nuosmukis, sukėlė priešingą efektą – svaro kursas smuko, o vyriausybės obligacijų pajamingumas išaugo.
„Esant silpnesnei ekonomikai, vyriausybės finansų kreipimas į tvarų kelią neatšaukiant mokesčių mažinimų gali lemti <...> didelius ir skausmingus išlaidų mažinimus“, – sakoma IFS tyrimo išvadose.
Ataskaitoje priduriama, kad skolos mažinimas „vien tik apkarpant išlaidas, iš tikrųjų nenurodant, kurie biudžeto aspektai bus mažinami, kelia pavojų, jog rinkų pasitikėjimas pasieks lūžio tašką“.
K. Kwartengas privalo sugriežtinti fiskalinius veiksmus – sumažinti išlaidas arba padidinti mokesčius, o šių priemonių vertė iš viso turi siekti daugiau nei 60 mlrd. svarų (67 mlrd. JAV dolerių).
Net ir esant spartesniam nei tikėtasi ekonomikos augimui, K. Kwartengui reikėtų rasti 40 mlrd. svarų sterlingų, apskaičiavo IFS.
„Tokio masto mokesčių mažinimas pareikalautų didelių pasirinkimų“, – pažymėjo ekspertų grupė.
Rinkos nerimauja dėl naujos taupymo bangos, panašios į tą, kuri buvo po pasaulinės finansų krizės, ir kuri reikš sumažėjusias išlaidas visuomenės sveikatai ir švietimui.
L. Truss administracija iki šiol tai atmeta šias baimes.
IFS duomenimis, JK viešasis skolinimasis pasieks beveik 200 mlrd. svarų šiais fiskaliniais metais, kurie pasibaigs ateinantį balandį. Pasak IFS, tai yra trečia pagal dydį suma šalies istorijoje.
Valstybės skolinimas buvo didesnis tik po COVID-19 pandemijos ir 2008 metais, kilus finansų krizei.
