Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai. Viena aišku, jie pirmiausia paveikia žmonių nusistatymus politikos ir verslo atžvilgiu.
Keičiasi žmonių požiūris į mokesčius
Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, poveikis ekonomikai gali būti dvejopas. Pirmasis susijęs su neoptimaliu viešųjų išteklių panaudojimu, o antrasis – šešėlinės ekonomikos augimu.
„Neigiama įtaka ekonomikai gali atsirasti per visuomenės prarastą pasitikėjimą valdžios institucijomis, politikais ir tokiu būdu išauga mokesčių vengimas. Didesnis nepasitikėjimas valdžios institucijomis, mažinama mokestinė moralė. Visa tai gali turėti įtakos šešėlinės ekonomikos augimui ir mokesčių vengimui“, - komentuoja N. Mačiulis.
„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė teigia, kad nors tiesioginio ryšio tarp didėjančios ekonomikos ir politinių skandalų išvesti negalima, poveikis atsispindi piliečių pažiūrose.
„Manau, kad skandalai demotyvuoja pačius piliečius. Dažnai žmonės sako, kad jai jam galima, tai kodėl aš negaliu. Tokiu būdu visas mūsų darbas, kurį stengiamės daryti kovodami su šešėliu, kaip ir nueina perniek. Ypač gaila, jei į politinius skandalus įsivelia verslo žmonės. Vyraudavo nuomonė, kad verslai tai blogis, bet žmonės, tarp jų ir jauni žmonės, pradeda žiūrėti į verslą pozityviau. O tada viskas grįžta atgal ir reikia pradėti iš pradžių. Tad gal skandalai tiesiogiai neliečia šešėlinės ekonomikos augimo, bet demotyvuoja, demoralizuoja ir tai tikrai neigiamai atsiliepia“, - sako Rūta Skyrienė.
Visgi ji prideda, kad gali atsirasti ir kitokių požiūrių, skatinančių taip nesielgti ir būti kitokiu politiku ar verslininku. Tačiau ekonomistė Rūta Vainienė ir Lietuvos verslininkų konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus įsitikinę, kad politiniai skandalai nieko bendro su šešėlio augimu Lietuvoje neturi.
„Nemanau, kad žmonės sako, jog jei jie ima kyšį tai aš pirksiu kontrabandines cigaretes. Jei šešėlyje pirkdavo anksčiau ir jautėsi dėl to blogai, tai gal sąžinės graužimą sumažina. Skandalai šešėlinės ekonomikos nepadidins, turėtų išlikti tokiame lygmenyje kokiame yra. Gyvenimo tikrovė nepasikeičia, gal žmonių mintys kitaip dėliosis, jaus nuoskaudas. Greitų ekonominių pasekmių tai neturės, ilgalaikių ir ne, nes viskas išsispręs“, - mano ekonomistė.
Pasak jos, šešėlį skatina ne kerštas politikams, o ekonominės priežastys: mažos pajamos, aukštos kainos.
Silpnėja Lietuvos verslo aplinka
Iniciatyvos „Baltoji banga“ ir tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) mano, jog šalies verslo aplinka – neskaidri. Įmonių skaidrumu labiausiai abejoja vyresnio amžiaus žmonės, tuo tarpu jaunimas išreiškia kur kas pozityvesnį požiūrį ir aktyviau domisi verslo skaidrumu ir reputacija prieš rinkdamiesi prekes arba paslaugas.
„Investicijų forumo“ vykdomoji direktorė pažymi, kad būtent šie politiniai skandalai turi įtakos jauniems žmonėms. Nors jie situaciją vertina pozityviau, po tokių įvykių, nuomonės keičiasi, sako R. Skyrienė.
LVK prezidento nuomone, politiniai skandalai neatsispindi šešėlinėje ekonomikoje, tačiau tikrai turi įtakos verslams ir požiūriui į juos. Ypač tai atsiliepia įmonėms, kurioms pareikšti įtarimai ir jų bendradarbiavimui su verslo partneriais.
„Turime nemažai atvejų, kai verslininkams pareiškiami įtarimai dėl kažkokių konkrečių interesų, bet tai nepagrindžiama pakankamais duomenimis ir įrodymais. Tokia teisėtvarkos institucijų praktika griauna verslo reputaciją. Suprantu, kad kaip ir visoms institucijoms, taip ir teisėtvarkai, turbūt aktualu reklamuoti savo darbą, bet visgi reikėtų daugiau atsakomybės. Kai viešai spaudoje pasirodo įtarimai vienam ar kitam verslininkui paminint konkrečias įmones ir konkrečias pavardes, tos įmonės ir jos verslo partneriai ilgą laiką yra nežinomybės stadijoje. Nežinoma kas su įmone atsitiks: gal ji bankrutuos, gal įmonės vadovas yra nusikaltėlis, gal ne jis, gal kiti žmonės, o gal įtarimai apskritai nepagrįsti. Būtų kur kas geriau, jeigu teisėtvarkos institucijos neplatintų tokios informacijos, bent tol, kol byla nebus perduoda į teismą“, - mano V. Sutkus.
Pasak jo, taip yra sukuriamos problemos ne tik asmeniui, bet ir įmonės darbuotojams. Dėl to jis įsitikinęs, kad paskelbti ir nepasitvirtinę įtarimai apie galimai neskaidrią įmonių veiklą, turės pasekmių ir pačioms teisėtvarkos institucijoms – jomis mažiau pasitikės.
Visgi politinių skandalų atgarsiai užsienio investuotojų pasiekti neturėtų, mano R. Skyrienė ir V. Sutkus.
„Investuotojams svarbiau verslo reguliavimo ypatumai. „Sodros“ ribų nebuvimas daro daug didesnį neigiamą poveikį investicijų atėjimui į Lietuvą nei koks skandalas. Verslo žmonės pragmatiški, jie išsinagrinėja įstatymus, - įsitikinęs V. Sutkus.
