Kipras tapo penktąja iš septyniolikos šalių, paprašiusių euro zonos partnerių paramos. Paramos savo bankams Briuselio oficialiai paprašė ir Ispanija - spėjama, kad šaliai kovoti su skolų krize gali prireikti iki 100 mlrd. eurų, praneša verslo naujienų agentūra RBC.
Likusių Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) lėšų gali neužtekti norint skirti paramą dar vienai kuriai nors šaliai, susidūrusiai su finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, Italijai, teigia ekspertai.
Nikosijos sprendimo prašyti paramos iš euro zonos partnerių jau laukta seniai, Kipro ekonomika smarkiai priklauso nuo Graikijos, o jos bankai nukentėjo dėl kaimynės valstybės skolos restruktūrizavimo. Šalyje veikia daugybė Graikijos antrinių įmonių, be to, Kipras buvo įsigijęs Graikijos obligacijų už 14 mlrd. eurų ir Graikijos bankų obligacijų už 5 mlrd. eurų.
Kreiptis dėl paramos Kiprą pastūmėjo ir tarptautinių reitingų agentūros „Moody's“ sprendimas sumažinti šalies skolinimosi reitingą vienu lygiu - iki BB+, žemiau investicinio lygio.
Suteikus paramą Graikijai, Airijai ir Portugalijai EFSF fonde liko 240 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į paramą Ispanijai ir Kiprui fonde liks tik 130 mlrd. eurų.
Ekspertų manymu, šios sumos nepakaks, jeigu paramos bus priversta prašyti, pavyzdžiui, Italija - trečia didžiausia euro zonos ekonomika.
Kol kas Italijos premjeras Marijus Montis (Mario Monti) tikina, kad šalis pajėgi savarankiškai įveikti krizę, tačiau anksčiau analogiškus pareiškimus skelbdavo ir Ispanijos valdžia.
'Trumpalaikėje perspektyvoje EFSF lėšų nepakaks, sakė „Capital Economics“ ekonomistas Markas Mileris (Mark Miller). Beje, netrukus, tikimasi, jau nuo lieps 9 d., ims veikti nuolatinis 500 mlrd. eurų vertės Europos stabilizavimo fondas ESM. Tačiau tam, kad pradėtų veikti, jo veiklai turi pritarti ne mažiau kaip 90 proc. šalių donorių. Kol kas tam pritarė tik šešios šalys iš 17.
