Tuo metu naftos perdirbimo gamyklą bei Būtingės naftos terminalą turinti Lietuva, pašnekovų teigimu, nenukentėtų – šalis jau turi alternatyvius naftos tiekimo kelius, be to, pati pasigamina pakankamai degalų.
Ekonomistai prognozuoja, jog esant nedidelei naftos pasiūlai bei ateityje, tikėtina, dar labiau išaugsiant jos paklausai, pasaulinės žaliavos kainos kils. Tačiau, anot degalinių verslo atstovų, dideliems rinkos žaidėjams, tarp jų ir Lenkijos koncernui „Orlen“, jau dabar nebeperkant rusiškos naftos, degalų kainų šuolis būtų minimalus.
Kai kurioms Bendrijos šalims kiltų nepatogumų
Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, jog sankcijos rusiškai naftai bus įtvirtintos jau šeštajame ES sankcijų Rusijai pakete, nes Bendrija yra mažiau priklausoma nuo rusiškos naftos nei dujų.
Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. gamtinių dujų bei 25 proc. naftos.
„Tai reiškia, kad jeigu rinktis iš dujų arba naftos varianto, akivaizdu, kad naftos atsisakyti yra šiek tiek lengviau“, – BNS sakė ekonomistas.
„Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Bendrijai atsisakius rusiškos naftos, nepatogumų patirtų Vokietija ir kai kurios Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurių infrastruktūra yra susaistyta su Rusija.
„Vokietija yra didžiausia anglies importuotoja iš Rusijos, didžiausia gamtinių dujų importuotoja ir didžiausia naftos produktų importuotoja. Taip pat nepamirškime, kad dalis naftos perdirbimo gamyklų Vokietijoje gauna žaliavą tiesiogiai naftotiekiais iš Rusijos ir tų įmonių kontrolė dažnu atveju yra Rusijos valstybinių įmonių rankose“, – BNS teigė Ž. Mauricas.
„Taip pat ir kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse tos perdirbimo gamyklos vis dar gauna naftą tiesiogiai (iš Rusijos – BNS). Tai joms bus nemaži iššūkiai – joms tada reikės gabentis naftą traukiniais. Aišku, tai ir galvos skausmas dėl logistikos, ir kaštai ženkliai išaugs, galbūt kai kurioms netgi apskritai neapsimokės gaminti (naftos produktų – BNS)“, – pridūrė analitikas.
Vis dėlto, pasak Ž. Maurico, kitoms ES šalims rusiškos naftos embargas problemų nesukeltų.
„Kitoms šalims didelio skirtumo nėra realiai, nes tai yra pasaulinė rinka, tanklaivių užtenka. Nėra tokios situacijos, kaip, tarkime, su dujomis, kur reikia atskiros ir pakankamai brangios infrastruktūros, kurios greitai nepastatysi“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas atkreipė dėmesį, kad Europa labiau priklausoma ne nuo rusiškos žaliavinės naftos, o nuo jos produktų – benzino, mazuto ir ypač dyzelino.
Ž. Mauricas irgi sutinka, kad rusiškos naftos embargas Bendrijai gali sukelti papildomų iššūkių apsirūpinant būtent dyzelinu.
„Kitas iššūkis, gal netgi didesnis Europai – iš kur gauti dyzelino. Nes dyzelino paklausa Europoje viršija pasiūlą jau eilę metų. (...) Situacija tokia, kad dyzelinių automobilių Europoje vis dar yra labai daug. (...) Tai su dyzelinu iššūkių gali kilti daugiau ir vėlgi čia gali būti ir tam tikrų dar didesnių dyzelino kainų šuolių“, – prognozavo ekonomistas.
Ekspertų teigimu, ES net ir uždraudus rusiškos naftos tiekimą jos importas iškart nebūtų nutrauktas – kaip ir rusiškos anglies embargo atveju, reikėtų pereinamojo laikotarpio. Ž. Maurico nuomone, rusiškos naftos būtų įmanoma atsisakyti iki šių metų pabaigos.
Apie Vokietijos ketinimus atsisakyti rusiškos naftos iki metų pabaigos praėjusią savaitę pranešė ir šalies diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Didžiausia ES ekonomika iki šiol skeptiškai vertino tokią galimybę.
Balandžio pradžioje ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) Europos Parlamentui sakė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Bendrija už gamtines dujas, naftą ir anglis Rusijai sumokėjo daugiau nei 35 mlrd. eurų. Pernai ES vien už naftą sumokėjo Rusijai apie 74 mlrd. eurų.
Lietuvos situacija geresnė
2006 metų liepą Rusijai nutraukus naftos tiekimą į Lietuvą „Družbos“ vamzdynu, Lenkijos koncerno „Orlen“ ką tik įsigyta Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ pradėjo importuoti naftą per Būtingės terminalą Baltijos jūroje.
Sovietmečiu pastatyta Mažeikių gamykla buvo pritaikyta perdirbti tik rusišką naftą – pastaraisiais metais ji sudarė apie du trečdalius visos perdirbamos žaliavos. „Orlen“ pernai skelbė pagal ilgalaikes tiekimo sutartis iš Rusijos pirkęs 57 proc. žaliavos.
Vis dėlto „Orlen“ prezidentas Danielis Obajtekas kovo pabaigoje pareiškė, kad rusiška nafta Mažeikių gamyklai nebetiekiama. Tai BNS patvirtino ir „Orlen Lietuvos“ atstovai.
BNS pašnekovų teigimu, perdirbimo gamykla bei terminalas lemia geresnes Lietuvos pozicijas – leidžia naftą pirkti iš įvairių šaltinių bei išvengti galimo degalų ir kitų jos produktų trūkumo.
„Mūsų situacija yra geresnė tuo, kad mums tikimybė negauti produktų yra minimali, praktiškai lygi nuliui, nes mes turime savo gamyklą Mažeikiuose. (...) Kaina, aišku, bus didelė, bet grėsmės, kad turėsime kažkaip riboti (naftos produktų naudojimą – BNS) nebus – priešingai nei toje pačioje Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje“, – teigė Ž. Mauricas.
„Atsivežti (naftą – BNS) problemų nėra į Mažeikius, nes ji ne vamzdžiais gabenama. Vamzdis jau seniausiai yra užrūdijęs. (...) Naftą veža per Būtingės terminalą ir gali atsivežti iš bet kur, ir perdirbti gali bet kokią naftą (...) Problemų būtų, aišku, kiek ta nafta būtų brangesnė“, – sakė energetikos ekspertas V. Jankauskas.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio anksčiau BNS pateiktais skaičiavimais, Lietuva pernai naftos ir jos produktų iš Rusijos įsigijo už maždaug 2,7 mlrd. eurų.
Portalas 15min.lt skelbė SEB banko ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimus: jei kovą per Būtingę būtų atgabentas toks pat rusiškos naftos kiekis, kaip šių metų sausį, Rusijai už naftą sumokėta suma nuo karo Ukrainoje pradžios būtų siekusi apie 290 mln. eurų.
Degalų kainos Lietuvoje augtų minimaliai
Ekspertų teigimu, įvedus embargą rusiškai naftai, degalų kaina Europoje pakiltų, nes jos pasiūla pasaulinėje rinkoje ir taip ribota.
„Yra labai ribota pasiūla, yra labai ribotos investicijos į naftos gavybą. Tai jeigu Europos Sąjunga apribos rusiškos naftos importą, nebus lengva rasti papildomų naftos barelių iš kitų šalių, kadangi tiesiog šiuo metu naftos pasiūla yra apribota. Reiškia, kad degalų kaina didės“, – BNS teigė A. Izgorodinas.
OPEC šalių naftos pasiūla ir šios žaliavos paklausa griežto karantino suvaržytoje Kinijoje – šie du veiksniai, pasak Ž. Maurico, ir lems degalų kainas, jei Europa paskelbtų embargą rusiškai naftai.
„Kinijoje tikrai yra labai smarkiai sumažėjusi paklausa. Jeigu Kinija grįš iš tų karantinų, tai gali būti tikrai pakankamai ankšta naftos rinkoje“, – BNS teigė „Luminor“ ekonomistas.
„Kinija, tikėtina, kažkada vasarą pradės švelninti savo karantiną ir švelninti nulinio kovido politiką, kuria jie dabar vadovaujasi. Tai reiškia, vėlgi, kad ir Kinijos ekonomika, vartojimas atšoks. (...) Tai net ir dėl to naftos kaina gali didėti. Man apskritai atrodo, kad mes tiesiog įeiname į ganėtinai aukštų energetikos kainų laikotarpį, kuris tęsis keletą metų“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomistai prognozuoja, kad augant pasaulinėms naftos kainoms degalai brangtų ir Lietuvoje. Tačiau A. Izgorodinas mano, jog šalies vartotojams tai būtų mažiau skausminga nei kitiems euro zonos vartotojams.
„Yra gana didelis skirtumas tarp Lietuvos vartotojų lūkesčių ir euro zonos vartotojų lūkesčių. Euro zonos vartotojai šiuo metu prasčiausiai per visą istoriją vertina savo finansų perspektyvas ir galimybes ir mažina ne pirmo būtinumo prekių vartojimą. Kalbant apie Lietuvą, kovo mėnesį vartotojų noras pirkti stambesnes prekes buvo didžiausias nuo šių metų pradžios, nepaisant to, kad jau buvo prasidėjęs karas Ukrainoje ir jau buvo šioks toks neapibrėžtumas“, – teigė ekonomistas.
„Jeigu pasižiūrėtume į Lietuvos vartotojų lūkesčius, tai kol kas naujausi duomenys nerodo kažko labai blogo“, – pridūrė jis.
Tuo metu Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad Bendrijos embargas rusiškai naftai degalų kainas šalies degalinėse į didesnę pusę paveiktų „labai minimaliai“. Jis atkreipė dėmesį, jog kai kurie dideli naftos rinkos dalyviai Rusijos žaliavos atsisako nelaukdami naujo sankcijų paketo.
„Nėra taip, kad rinkos dalyviai laukia to šešto paketo ir tik nuo tada pradės kažką galvoti. Ne, tie pasiruošimo darbai vyksta ir dabar, ir pakankamai intensyviai. Aišku, dėl logistinių dalykų, natūralu, tai turbūt didina kaštus. Bet ilgainiui turbūt viskas išsibalansuos ir kai susidėlios tos logistinės grandinės, susikontraktuos su naujais tiekėjais, tai viskas sustos į savo vėžes“, – BNS aiškino E. Cicėnas.
„Matant, kad verslai jau ne pirmą dieną ruošiasi, o tiek, kiek tas karas realiai vyksta, manau, kad tikrai dedama daug pastangų, kad tų kainų šuolių būtų išvengta. Gali būti laikinai, subanguoti (kainos – BNS), įvairiai gali būti, bet sektoriaus dalyviai ruošiasi tam, kad būtų minimaliai juntamas kainų šuolis“, – pridūrė jis.
Kovo pradžioje apie rusiškos naftos boikotą paskelbė Europos energetikos milžinės „Shell“ ir BP („British Petroleum“).
Trylika OPEC narių bei dešimt sąjungininkių, įskaitant Rusiją, 2020 metais smarkiai sumažino naftos gavybą, kai prasidėjus pandemijai smarkiai krito jos kainos. 2021 metais OPEC+ pradėjo didinti gavybą, kiekvieną mėnesį patvirtindama jos prieaugio tikslą – 400 tūkst. barelių per parą.
Nepaisant JAV raginimų gerokai padidinti naftos gavybą, šiemet balandžio pradžioje OPEC+ susitarė gegužę ją padidinti iki 432 tūkst. barelių per parą – vos 32 tūkst. barelių daugiau nei ankstesniais mėnesiais.
Vis dėlto analitikai abejoja, ar naftą eksportuojančios šalys pasieks užsibrėžtas kvotas – joms tai sunkiai sekėsi padaryti dar prieš karą Ukrainoje.
