„Pagal mūsų skaičiavimus, bendras resursas – iki 400 lovų. Bet čia kalbame apie traumų klasterį, 14 ligoninių. Reabilitacijoje turime daugiau vietų – iki tūkstančio“, – BNS teigė Jurgita Grebenkovienė.
„Tai yra toks resursas, kiek galėtume vienu metu priimti, neribojant planinių paslaugų“, – pridūrė ji.
Pasak kanclerės, sužeistieji ukrainiečiai Lietuvoje kol kas nėra gydomi.
J. Grebenkovienės teigimu, į kaimynines šalis pabėgusių gyventojų – tiek sužeistųjų, tiek sergančių lėtinėmis ligomis – perkėlimu į kitas Europos Sąjungos valstybes rūpinasi Europos Komisija.
„Poreikis perkelti, pavyzdžiui, iš Lenkijos, Moldovos, nėra didelis, pacientų nėra daug. Po kelis pacientus persikelia kitos šalys“, – sakė SAM atstovė.
Tuo metu karių gydymą už Ukrainos ribų koordinuotis ėmėsi NATO, kuri šiuo metu bando sukurti centralizuotai koordinuojamą sužeistųjų evakavimo procesą.
„Jie tą procesą dėliojasi, bendradarbiauja su Europos Komisija, žiūri, kad tas procesas nebūtų dubliuojamas“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.
Anot jos, iš ministerijos ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojų yra sudaryta medicininio evakavimo darbo grupė, kuri formuoja ir koordinuoja medicininės evakuacijos procesą. Ji vėliau koordinuos ir faktinį sužeistųjų pervežimą į Lietuvą.
