Apie tai, kokia ekonomikos situacija Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ar Lietuvos ekonomika atsispyrė nuo dugno ir ko laukti rudenį?
N. Mačiulis: Žiūrint, kokius rodiklius pažiūrėsime, bet jei žiūrėsime BVP, tai jau du ketvirčius iš eilės jis gana sparčiai auga ir šiemet Lietuvos ekonomika išsiskiria visame regione. Matome, kad Latvijos ekonomika neauga, Estijoje baigėsi recesija, bet vis dar ekonomika yra maždaug 2019 m. lygyje.
Lietuvos BVP lygis yra artimas ilgalaikio augimo tendencijai, bankrotų skaičius išlieka žemas, užimtumo lygis yra rekordinėse aukštumose, vidutinio darbo užmokesčio augimas pernai viršijo 10 proc., o šiemet – artimas 10 proc. Senatvės pensijų augimas irgi panašus – apie 10 proc. per metus. Tai tada galima paklausti, kur tas dugnas buvo?
Tai didžioji dalis gyventojų 2023–2024 m. nematė jokių rimtesnių problemų. Rimtas iššūkis buvo 2022 m. infliacija, kada beveik visi gyventojai prarado perkamąją galią, pajamos tada nepasivijo kainų augimo. Pastarieji metai buvo vienas sparčiausių perkamosios galios augimų Europos Sąjungoje ir tai atsispindi ir žiūrint į vartotojų pasitikėjimo rodiklį – Lietuviai geriausiai vertina savo finansinę padėtį Europos Sąjungoje.
Bet, jeigu mes lįstume giliau po tuo bendru BVP rodikliu, tikrai rastume tokių sektorių, kurie išgyvena prasčiausius metus per pastarąjį dešimtmetį, tai yra nekilnojamojo turto operacijos.
Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties būstų sandorių skaičius yra žemiausiame lygyje nuo 2017 m. <...>
Transporto sektoriui pastarieji pusantrų metų buvo gana prasti, atsispindėjo su maža paklausa prekėms tiek eksportuojant, teik importuojant. Bet tai nebuvo plataus masto krizė. Šių sektorių problemos nepalietė darbo rinkos.
Kaip pramoninkai jaučiasi?
V. Janulevičius: Mes nesame tokie dideli optimistai. Pirmas ketvirtis tikrai parodė labai gerus rezultatus ir mes tikėjomės, kad bus stabilus augimas. Pramonė, aišku, priklauso nuo eksporto rinkos. Vokietijos ekonomika stagnuoja, šioje vietoje stambesnių prekių, pavyzdžiui, automobilių pramonės, paklausos augimo mes nematome. Dėl to stagnuojame ir mes Lietuvoje. <...> Praėjusiais metais BVP buvo minusas, buvo recesinis, tai eksportas buvo kritęs labai ženkliai.
Lyginant su 2022 m., nepaisant kainų, žaliavų, energetikos kainų augimo, eksporto mastas buvo dar didesnis. Lyginant 2022 m. su 2023 m., pliusas išlieka nedidelis. Bet šiemet antrajame ketvirtyje Vokietijos eksportas į Kiniją ir į kitas šalis susitraukė 7 proc. Tai atitinkamai mes sumažėjome 8 proc. Tai mums nesuponuoja pozityvo. <...> Ilguoju laikotarpiu matau vėl didėjantį atotrūkį tarp darbo užmokesčio ir mūsų našumo.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
.jpg)
