Vokietijos darbo rinkai tapus atvira, nemažai lietuvaičių ėmė dairytis galimybės ten padirbėti. Nors dėl kartkartėmis žiniasklaidoje nuskambančių istorijų apie sukčius darbdavius ar į užsienį išvežamas merginas, ne visada darbas svečioje šalyje atrodo patikimas, tačiau dažniausiai viliojantis dėl geresnio atlygio. Norėdamas išsiaiškinti, ar įmanoma pritraukti darbuotojų siūlant gerai apmokamą, tačiau „neaiškų“ darbą „Tauragės kurjeris“ atliko eksperimentą: merginoms ir moterims buvo siūlomas striptizo šokėjos darbas.
Antradienio ir penktadienio „Tauragės kurjerio“ numeriuose buvo publikuojamas skelbimas: „Reikalingos merginos ir moterys dirbti Vokietijoje, skambinti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.“. Pasirodžius laikraščiui susidomėjusių moterų skambučiai pabiro tą pačią dieną po pietų. Į skelbimą atsiliepusiosios buvo informuojamos, jog tai naktinio klubo šokėjos darbas, atlygis – 1000 eurų.
– O kaip čia apmokėjimas ir kiek dirbti? – teiravosi pirmoji pašnekovė.
Paaiškinau, jog dirbti teks 7 dienas per savaitę, nuo 20 val. vakaro iki 4 ryto. Atlyginimas mokamas už atidirbtą savaitę, jei nusprendi savaitę pailsėti, už tai pinigų negauni.
Į kitus pašnekovės klausimus stengiausi atsakyti taip, kad darbo sąlygos atrodytų kuo miglotesnės.
Moteris ėmė teirautis, ar yra kokių nors reikalavimų išvaizdai. Atsakymas, kad vokiečiams patinka „visokio sudėjimo“ moterys, pašnekovės netenkino:
– Ar yra koks svorio limitas? – nerimavo ji. – O kokiuose miestuose tie klubai ir kaip nuvykti? – tęsė apklausą moteris.
– Surinkę merginų grupę, nuvežame į vietą, po pusmečio apmokame kelionę namo. O jūs ištekėjusi? – tenka pasiteirauti, nes ragelyje pasigirsta fone skambantys vaikiški balsai.
– Mmm, ne, – po sekundės dvejonės „prisimena“ moteris. – O yra kokie reikalavimai dėl kalbų mokėjimo?
– Anglų, rusų kalbos, jei mokat.
– Abi moku.
– Tuo geriau jums. Jei nuspręstumėte prisėsti pokalbiui su klientu, – nuskamba dviprasmiškas komentaras.
– Gerai, aš jums vėliau paskambinsiu, – atsisveikina moteris.
Tikėtina moters reakcija į atsakymus pasitvirtino – neaiškiu darbu ji nesusiviliojo, kaip, beje, ir dar dvi moterys, po pokalbio žadėjusios paskambinti.
– Ar kokia darbo sutartis yra? Kuriam laikui pasirašoma? – tikslinosi viena jų, trisdešimtmetė (jos teigimu).
Išgirdusi, kad 1000 eurų – ne riba, galima uždirbti ir daugiau, pašnekovė paklausė, kur tektų gyventi.
– Apgyvendiname mes. Butuose po vieną.
– Aaa. Aišku, – galbūt įtarusi prostituciją ir iš mandagumo žadėdama vėliau paskambinti, baigė pokalbį moteris.
Trečiajai, dvidešimtmete prisistačiusiai, nerimą sukėlė siūlomas nemažas atlyginimas.
– 1000? Ko? Eurų? Mmm, – susimąstė. – Tai čia tik nusirenginėti, ar ne?
Skambino ir daugiau skelbimu susidomėjusių moterų. Dauguma pokalbį baigdavo iškart, vos tik išgirdusios apie striptizą. „A“; „Hmmm“; „Aha“ – taip skambėdavo moterų reakcija. 56 metų moteris, išgirdusi apie striptizą (nes vokiečiams „visokių reikia“), juokdamasi ėmė teisintis maniusi, kad teks slaugyti senukus. „Aš ne tam sutverta“, – sakė ji.
Margarita PŪDŽIUVIENĖ
