Be to, prognozuojma, kad infliacija augs ir toliau, nes verslas, ypač paslaugų srityje, gali kelti kainas norėdamas atsigriebti už prarastą laiką. Visa tai ilgainiui didins ir maisto kainas.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Lietuvą pasiekė pasaulinės tendencijos – dideli metalų kainų svyravimai, žemės ūkio žaliavų kainų augimas, puslaidininkių trūkumas.
„Tarptautinė aplinka yra labai infliatyvi. Logiška, kad mes, kaip itin maža ir atvira ekonomika, esame to paveikti ir jau kainų kilimas jaučiasi“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Dėl šitų tarptautinių veiksnių, matyt, šiemet tikrai turėsime aukštesnę infliaciją ir pamiršime itin žemos infliacijos aplinkybes, kurias turėjome pastaraisiais metais“, – pabrėžė ji.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad infliacija gali augti ir toliau, nes balandžio statistikoje dar neatsispindi karantino ribojimai.
„Pagunda kelti kainas ir atsigriebti už prarastą laiką yra labai didžiulė ir kainos ypač gali pakilti šiemet paslaugų sektoriuje, bet tas gali persiduoti ir į kitus sektorius. Galime su infliacija prisižaisti žymiai labiau ir anksčiau nei buvo prognozuota. Čia būtų vienas didžiausių pavojų“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, kol kas didžiausią poveikį infliacijai turėjo transporto, žaliavų bei sveikatos paslaugų brangimas.
„Bet viskas dar ateity, nes ir maisto kainos dar laikosi pakankamai gerai, dar nėra poveikio, bet jis turėtų būti. Gali būti, kad įdomių dalykų pamatysime vasarą, galima tikėtis infliacijos iki 5 proc. laikinai“, – perspėjo ekonomistas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė taip pat sako, kad infliacija Lietuvoje grįžta į ikipandeminį lygį, tačiau to baimintis esą nereikėtų.
„Nors infliacija Lietuvoje grįžta į priešpandeminį lygį, baimintis, kad kainų augimas gali sparčiai įsibėgėti, neverta, kadangi infliacijai dabar didelę įtaką daro laikini veiksniai, o skatinamosios priemonės bus įgyvendinamos tik tiek, kad užtikrintų tvarų ekonomikos ir kainų augimą“, – pranešime sakė L. Mociūnaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad maisto kainos šalyje neauga – pavyzdžiui, balandį maisto prekės ir nealkoholiniai gėrimai, kuriems gyventojai skiria apie penktadalį lėšų, netgi atpigo 0,1 proc.
I. Genytė-Pikčienė taip pat pastebi, jog maisto kainos kol kas sparčiai neauga, tačiau vertindama infliacijos perspektyvas ji teigia, kad jų augimą gali skatinti ir karantino atlaisvinimas.
„Reikia nepamiršti, kad infliacija aukštyn stumiama ne tik sąnaudų spaudimo – pradės veikti ir paklausos komponentas. Atlaisvinus apribojimus, matyt, tikrai būsime išsiilgę prekių ir paslaugų, kurių negalime naudoti karantino metu“, – BNS teigė „INVL Asset Management“ ekonomistė.
Ž. Maurico teigimu, artimiausiais mėnesiais iššūkių gali kelti ir darbuotojų trūkumas, o tai skatins darbdavius kelti darbo užmokestį, taip dar labiau išbalansuojant ekonomiką.
„Link metų pabaigos, tikiuosi, viskas slops ir turėtų viskas išsiniveliuoti“, – sakė jis.
Lietuvoje balandį, palyginti su kovu, buvo 0,9 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
