Tokiems klausimams jis priskiria diskusijas dėl terminuotų sutarčių taikymo neterminuotam darbui, lokautų, staigių atleidimų per tris dienas, didesnes algas gaunančių darbuotojų individualių derybų dėl darbo sutarčių sąlygų.
„Ar tai yra klausimai, kurie yra absoliučiai lemiantys darbo rinkos situaciją ar lemsiantys darbo rinkos reguliavimą per artimiausius penkerius metus? Ar tai prasminga nuostata turint omenyje, kad ir dabar, ir ateityje bus įmonių, kuriose kolektyvinių susitarimų nebus“, - ketvirtadienį Seime spaudos konferencijoje tvirtino G.Nausėda.
Nuo liepos turinti įsigalioti Darko kodeksas numato, kad terminuotos sutartys įmonėse negalės būti sudaromos su daugiau kaip 20 proc. darbuotojų. Trišalėje taryboje nepavyko susitarti, kad kolektyvinėje sutartyje būtų numatytas kitoks maksimalus tokių sutarčių kiekis.
G.Nausėda taip pat kritikuoja Trišalės tarybos diskusijas dėl „greitojo atleidimo“. Naujajame darbo kodekse fiksuojamas 6 mėnesių algos dydžio išeitinė kompensacija tais atvejai, kai darbdavys darbuotoją atleidžia per tris darbo dienas. Profsąjungos reikalavo tokią kompensaciją didinti iki 8 mėnesių.
„Kokia darbdaviui prasmė naudotis šia nuostata, net kai darbuotojas jam labai nepatinka, jeigu ramiai gali išlaukti vieno mėnesio laikotarpį ir atleisti žmogų su dviejų mėnesių kompensacija“, - kalbėjo G.Nausėda.
Trišalės tarybos svarstymus dėl lokautų G.Nausėda irgi kritikuoja, nes, pasak jo, per 27 nepriklausomybės metus jų Lietuvoje iš viso nebuvo. Jis abejoja, ar apsimoka daugiau darbuotojų, gaunančių didesnes algas (viršijančius 2 vidutinius atlyginimu), leisti individuliai su darbdaviu derėtis dėl darbo sąlygų, kurios galėtų skirtis nuo Darbo kodekso nuostatų. G.Nausėdos teigimu, darbuotojui, norint efektyviai derėtis su darbdaviu, reikia rimtos teisinės pagalbos.
Tačiau G.Nausėda apgailestauja, kad Trišalėje taryba neatsižvelgė į prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri buvo vetavusi Darbo kodeksą, siūlymą, kad darbdavys apie pasikeisiančias darbo sąlygas darbuotoją turėtų informuoti ne „per protingą terminą“, kaip numato kodeksas, o prieš tris darbo dienas.
„Protingas terminas“ yra labai aptakus terminas, kartais jį galima vartyti į vieną arba kitą pusę, priklauso viskas nuo subjektyvumo veiksnio ir šioje vietoje galima buvo įgyvendinti kitą nuostatą“, - kalbėjo G.Nausėda.
Trišalė taryba sutarė dėl atostogų trukmės
Kovo 17-ąją darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai baigė diskusijas dėl didžiausius ginčus kėlusių Darbo kodekso nuostatų. Pavyko sutarti dėl darbo arbitražo sprendimų nevykdymo maksimalaus baudos dydžio, dėl to, kad darbo arbitražą galima inicijuoti abiejų pusių sutarimu, dėl darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvokos grąžinimo, dėl kompensacijos už darbą lauko sąlygomis ir kilnojamo darbo pobūdžio grąžinimo.
Sutarta, kad darbuotojų atostogos per metus sieks 20 darbo dienų, o papildomos atostogų dienos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais, be to, darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų, įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą bus taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas - ne daugiau kaip 52 valandos per savaitę, neįskaitant papildomo darbo.
Be to, taryba nutarė, kad darbo tarybos bus steigiamos įmonėse, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, tačiau jei trečdalis jų priklauso profesinei sąjungai, tarybos nebus, o jos funkcijas perims profesinė sąjunga. Vieta darbo taryboje turės priklausyti profsąjungai.
Sutarimo nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties, interesų konfliktų
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vienintelė iš profesinių sąjungų nepasirašė Trišalės tarybos narių susitarimo dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų.