Kasmet Europos Komisijos (EK) sudaromo Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatai rodo, kad pernai internetu apsipirkimo tikslais naudojosi 58,8 proc. Lietuvos gyventojų – tai yra 19-as rezultatas Europos Sąjungoje (ES).
Rodiklis pernai, palyginti su 2019 metais, padidėjo 4,9 proc., kai 2019-aisiais prieaugis, palyginti su ankstesniais metais, siekė 5,3 procento.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad nepaisant pandemijos ir du kartus įvesto karantino, e. prekyba Lietuvoje pernai augo organiškai.
„Gyventojų, kurie naudojasi internetu apsipirkimo tikslais, išaugo, bet augimas tikrai nebuvo kažkoks išskirtinis ir buvo labai panašus į iki COVID pandemijos fiksuotą prieaugį“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
„Tai reiškia, kad esminės įtakos pernai pasiektam 50 proc. mažmeninės prekybos internetu prieaugiui Lietuvoje turėjo tai, kad internetu daugiau pirko tie gyventojai, kurie ir anksčiau daug prekių pirko internetu, o ne naujų online pirkėjų atėjimas į rinką“, – teigė jis.
Anot jo, statistika rodo, kad radikalios prognozės nepasitvirtino ir COVID-19 pandemija iš esmės nepakeitė Lietuvos vartotojų apsipirkimo įpročių, o pernai fiksuotas mažmeninės prekybos apimčių augimas, greičiausiai, bus vienetinio pobūdžio.
„Galime tikėtis tolesnio spartaus online mažmeninės prekybos apimčių augimo tik iki tol, kol nebus leista dirbti fizinėms parduotuvėms“, – sakė A. Izgorodinas.
„Vyriausybei sušvelninus karantiną ir atsidarius parduotuvėms prekybos centruose, Lietuvos gyventojai labai greitai sugrįš prie gyvo apsipirkimo įpročių ir mažiau prekių pirks internetu“, – mano ekonomistas.
Fizinės ne maisto prekių parduotuvės dalį laiko buvo uždarytos tiek pernai kovą paskelbto pirmojo, tiek gruodžio viduryje smarkiai sugriežtinto antrojo karantino metu.
Prekybą ne maisto prekėmis Vyriausybė pradėjo atlaisvinti tik šį mėnesį, leidusi dirbti atskirą įėjimą iš lauko turinčioms, iki 300 kv. metrų ploto parduotuvėms.
Statistikos departamentas sausį skelbė, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje praėjusiais metais, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, padidėjo 2,5 proc. iki 12,357 mlrd. eurų (be PVM).
Tuo metu užsakomasis pardavimas paštu arba internetu per 2020-uosius išaugo per 50 procentų.
