Graikijos situacija atrodo dramatiška, pripažįsta SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda.
„Šiandien, ko gero, net ir tos valstybės donarės, kurios buvo pasirengusios Graikijai besąlygiškai teikti finansinę paramą, jau nebetiki tuo, kad Graikija išsikapstys. Dėl šios priežasties buvo iki spalio mėnesio pristabdyta ir 8 mlrd. eurų finansinė parama, kuri buvo numatyta išmokėti. Per tą laiką norima įsitikinti, ar Graikija yra pati pajėgi savo situaciją suvaldyti ir išspręsti gilias problemas. Jeigu pasirodys, kad ne, tada iškils labai natūralus klausimas, ar Graikija skelbia nemokumą, ar ji skelbia nemokumą ir kartu pasitraukia iš euro zonos. Abu sprendimai yra įmanomi“, - ateities scenarijus svarstė ekonomistas.
Nors šiai dienai, anot jo, nėra tinkamos infrastruktūros, kaip reikėtų įforminti šalies pasitraukimą iš euro zonos, vis daugiau politikų ir ekonomistų sutinka, kad pačiai Graikijai būtų naudingiau, jeigu ji išstotų.
„Tai leistų jai grįžti prie nacionalinės valiutos, devalvuoti ją ir bent jau laikinai atstatyti savo konkurencinį pajėgumą, kitaip tariant suteikti ekonomikai impulsą vėl augti. Jeigu jie to nepadarys, bijau, kad ekonomikos nuosmukis Graikijai gali būti užprogramuotas keletui metų į ateitį“, - teigė G. Nausėda.
Vis dėlto Graikijos pasitraukimas nelemtų euro zonos žlugimo, įsitikinęs SEB banko analitikas.
„Euro zona net ir istoriškai pirmiausia susikūrė be Graikijos. Graikija prisijungė prie euro zonos vėliau. Euro zonoje yra tikrai daug valstybių, kurios puikiausiai be didesnių problemų gali šitoje organizacijoje išlikti, tarp jų paminėčiau Prancūziją, Vokietiją, Beniliukso valstybes, Suomiją. Pakaktų bent keliolikos valstybių, kurios suformuotų euro zonos branduolį, kuris būtų gyvybingas ilgus metus“, - samprotavo G. Nausėda.
Jo teigimu, Graikijos galimas pasitraukimas neabejotinai lemtų tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kuris paveiktų kitas šalis ir psichologiškai.
„Eurui veikiausiai tai reikštų nuvertėjimą visų valiutų atžvilgiu, bet tai nereikštų fizinės euro egzistencijos pabaigos. Manau, kad euro zona, išgyvenusi šį sukrėtimą, ir padariusi tam tikrus „namų darbus“, galėtų toliau egzistuoti ir galbūt nebekartoti ateityje tų klaidų, kurios jau buvo padarytos. Šiandien turbūt jau daug kas pasirašytų po tokia mintimi, kad 2001 metais Graikijos priėmimas į euro zoną buvo klaida. Buvo užmerktos akis į tai , kad ji nevykdė Mastrichto kriterijų, arba švelniai tariant „gražino“ savo statistiką tam, kad juos įvykdytų“, - tikino ekonomistas.
Klausiamas, ar esant tokiai situacijai, Lietuvai tebeverta stengtis pakliūti į euro zoną, G. Nausėda sutiko, kad artimiausiu metu tas tikslas sunkiai pasiekiamas, tačiau ateityje vis tiek svarstytinas.
„Aš galvoju, kad artimiausiu metu mes taip ir neįvykdysime Mastrichto kriterijų ir 2014 metais euro mums įsivesti nepavyks. Tai reiškia, kad turime bent jau trejetą metų pasižiūrėti, kaip rutuliosis įvykiai euro zonoje ir matyti, koks bus jos likimas. Jeigu išsipildys optimistiškas scenarijus ir euro zona net ir po šitų sukrėtimų liks egzistuoti ir gal net sustiprės, nematau pagrindo, kodėl mes staiga turime atsisakyti savo strategijos ir vengti stojimo į euro zoną“, - sakė SEB banko analitikas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Graikija neigia rengsianti referendumą dėl euro
Graikai ruošiasi palikti euro zoną
Kas nutiktų, jei Graikija paliktų euro zoną?
N. Roubini: Graikija turi bankrutuoti ir atsisakyti euro
R. Sulikas: Graikija turi paskelbti apie bankrotą ir palikti euro zoną
Graikija nesulauks dar vienos paskolos?
