Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia.
„Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas. Taip, jis gali būti lėtesnis, bet tai nebus recesija“, - Lietuvos ekonomikos konferencijoje sako ekonomistas.
Kuo skiriasi dabartinė situacija nuo 2008 metų?
Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistas G. Nausėda įvardija, kad visų pirma 2008 metų krizės epicentru buvo Amerika. Šiuo metu JAV būklė bene geriausia palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis.
„Taip pat yra sumažėjusi NT burbulų rizika. 2008 metais finansų rinka buvo paralyžiuota, visi sėdėjo ant savo pinigų maišų, dabar norime finansus dalyti, trūksta net besiskolinančių. Pristabdytas ir valstybės skolos augimas. Būtų naivu tikėtis, kad pavyktų visiškai sustabdyti, bet situacija yra suvaldyta“, - sako G. Nausėda.
Ekonomisto manymu, žiūrint į bendrą kontekstą, Lietuvos situacija yra ganėtinai komfortiška. Vien valstybės ir privačios skolos kartu lygis – žemiausias Baltijos šalyse. Problemų kiltų, jei išsipildytų liūdnasis scenarijus.
„Jei pasaulis pasuks ne tuo pagrindiniu scenarijumi, o bloguoju, tie tariamo stabilumo veiksniai mūsų neišgelbėtų. Net ir pasiruošus eiti į krizę vis tiek realybė būdavo niūresnė nei prognozuodavome. Ekonomikos smukimas būdavo net blogesnis nei išsivysčiusiose šalyse. Tai rodo ir 2008-2009 metai, ir 1998 metų Rusijos krizė. Jei pasaulio ekonomiką ištiktų sąstingis Lietuvai tikrai būtų nelengva“, - įvertina ekonomistas.
Tačiau taip pat prideda, kad didžiulį smūgį jau priėmėme smukus eksportui į Rusiją, o iš energetinių žaliavų pigimo jaučiame naudą, kadangi mums ypač aktualus šių žaliavų importas.
„Mūsų ekonomikai svarbus socialinio modelio nuoseklus įgyvendinimas. (...) Europa juda skirtingais greičiais, bet tikimasi, kad tiek silpnas euras naudingas eksportuojančiai rinkai, tiek vidaus vartojimas, lems didesnį ekonomikos augimą“, - sako G. Nausėda.
Geriausia šių metų investicija – nafta
Ekonomistas Nerijus Mačiulis Lietuvos ekonomikos konferencijoje stebisi, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, kur žemos naftos kainos nepaskatina ekonomikos, o sukelia paniką. Paprastai tikimasi, kad atpigusi nafta pakels pasaulio ekonomiką. O tiek kiek krito nafta, pasaulio ekonomika turėjo augti neįtikėtinu tempu.
„Istoriškai žiūrint, pinganti nafta turėtų būti geras dalykas, didėja perkamoji galia. Normaliais laikotarpiais koreliacija tarp naftos kainų ir akcijų yra neigiama arba jos nėra, tačiau šiuo metu pinganti nafta sukelia paniką. (...) Visa tai gali sukelti bankrotą energetikos sektoriuje, bet gali nepasiekti finansų sektoriaus. Kitas svarbus aspektas, paklausos dedamoji. Jei manoma, kad naftos kaina krenta dėl mažėjančios paklausos, tai reikštų ir mažėjančią perkamąją galią. Ar pagrįsta ta tezė, kad mažėja paklausa? Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja stabilų energetikos sektorių“, - įvertina N. Mačiulis.
Tačiau Kinijos smukusiai akcijų biržai įtaką turėjo ne vien krentanti naftos kaina.
„Kinijos akcijų birža visko neatspindi. Tai unikalus reiškinys. 80 proc. investuotojų yra individualūs žmonės, jūsų kaimynai, kurie daug nežino apie akcijų biržą, jos logiką. Štai kodėl yra svyravimai Kinijos akcijų biržoje“, - padėtį Kinijos akcijų biržose įvertina ir Li Xiaohan.
Ekonomistas N. Mačiulio prognozuoja, kad šiuo metu nafta geriausia investicija, nes ne už ilgo, matysime jos kainų augimą.
„Investicijos į naftos gręžinius sumažėjusios, skalūnų naftos gavyba taip pat sumažėjus. Kyla natūralus klausimas ar nereikės klausti didelių naftos kainų įtakos pasauliui. (...) Per 2 metus galime matyti net daug didesnį naftos šuolį nei prognozuojame. Iki kitų metų pabaigos gali šokti iki 60 dolerių už barelį, t.y. dvigubai. Jei kiltų tam tikrai kariniai veiksmai, dėl geopolitikos kaina galėtų kilti ir iki 100 dolerių už barelį“, - mano N. Mačiulis.
Kinijos rinka – svarbi visam pasauliui
„Kinijos ekonomikos lėtėjimas tampa globaline problema“, - įspėja G. Nausėda.
Kinijos ekonomika antra pagal dydį pasaulyje, po JAV. „Pohjola Bank Plc“ projektų vadovė Li Xiaohan pamini, kad buvo įprasta matyti, jog pastaruosius dešimtmečius Kinijos BVP augo didžiuliais tempais. Vis dėlto, šiais metais planuojamas 6,5 proc. augimas, kuris palyginti su Kinijos mastu nėra didelis.
Kinija suprato, kad dėl didėjančios konkurencijos paslaugų sektoriuje, pramonės gamyba jau nepadės išauginti ekonomikos. Tad keičiasi visas Kinijos ekonomikos modelis, pereinama prie namų ūkų vartojimų ekonomikos. „Kas mus neramina ilgesnėje perpsektyvoje, kaip Kinijai seksis vykdyti valiutos reformas, kaip pereiti nuo pasaulio fabriko statuso į vidaus rinką, ir ar tikrai galima pasitikėti Kinijos vykdomų reformų nuoseklumu?“, - klausia ekonomistas G. Nausėda.
Li Xiaohan pasakoja, kad didžiausią neigiamą įtaką Kinijos ekonomikai turi perprodukcija, disbalansas tarp įmonių resursų, vis didesnis žmonių senėjimas ir jaunimo trūkumas bei didžiulė aplinkos tarša.
„Kinijos valdžia imasi reformų: investuojama į vietinę infrastruktūrą, stengiamasi žmones iš kaimų perkelti į miestų centrus, pakelti jiems atlyginimus. Reformuojama finansų rinka, dauguma tarptautinių kompanijų pradeda naudoti juanį. Taip pat stengiamasi eksportuoti infrastruktūrą, dėl to kuriamas „diržo kelias“ , 21-ojo amžiaus Šilko kelias. Kinija galės vystyti susisiekimą su 60 šalių iš Azijos, Afrikos ir Europos“, - informuoja Li Xiaohan.
Šiuo metu kai kurios industrijos kyla, o kitos krenta. Pavyzdžiui, Kinijoje anglių gavybos sektorius mažėja, bet auga pramogų ir elektroninės prekybos. Didėjantis vidaus vartojimas saktina žmones per elektroninę prekybą pirkti viską: maistą, rūbus. Kompanijos užsiimančios elektronine prekyba Kinijoje gali išvystyti didžiulius logistikos centrus, mat per vieną dieną iš elektroninės prekybos suprekiauta apie 43 mlrd. dolerių.
Li Xiaohan sako, kad dabar palankiausias mestas investuoti kompanijoms užsiimančioms prekėmis vaikams, sveikatos apsauga, organiškos, žalios prekės.
