Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas. „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tuo abejoja, svarstydamas, kad nors graikų sprendimas taupyti ir sušvelnino įtemptą atmosferą, tačiau problemos išlieka tos pačios.
Problemos spręstųsi greičiau be Graikijos?
„Tam tikra prasme rinkimų rezultatai šiek tiek sumažina streso atmosferą Europos Sąjungoje (ES), bet tuomet darosi nebe taip svarbu imtis ryžtingų veiksmų. Manau, kad bent jau šiais metais tęsis „laužų gesinimo“ ir laiko tempimo procesas, kuris vyksta jau kelerius metus. Jeigu tik kas blogai atsitinka, ta bėda yra užliejama pinigais, ar Europos centrinis bankas (ECB) prispausdina pinigų, ar jie paimami iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF). Bet tai yra tiktai „laužų gesinimas“, nėra kažko naujo statymas“, – dėstė Ž. Mauricas.
Pasiteiravus, ar situacija Europoje tvarkytųsi greičiau, jei Graikijos rinkimuose daugumą būtų iškovojusi prieš taupymą pasisakanti partija, ekonomistas neabejojo, kad tokiu atveju būtume stebėję kur kas radikalesnius euro zonos krizės sprendimus.
„Mūsų vienas iš blogųjų scenarijų buvo būtent tas, kad jeigu būtų laimėjusios tos partijos, kurios yra priešiškai nusiteikusios prieš „diržų veržimąsi“ ir įsipareigojimų vykdymą savo partneriams, tai labai galimas būtų buvęs variantas, kad Graikija būtų paaukota, kad išliktų ES. Lygiagrečiai su Graikijos išėjimu iš euro zonos kitos šalys būtų susijungusios arba į fiskalinę sąjungą, ar bent jau į bankų sąjungą. Tai reiškia, kad likusi Europos dalis būtų stipresnė, nes kitu atveju ji apskritai rizikuotų subyrėti. Kadangi dabar laimėjo kitos partijos, Europa neturi moralinės teisės išmesti Graikijos iš savo klubo“, – sakė „Nordea“ ekonomistas.
Rinkos reagavo teigiamai
V. Klyvienė situaciją buvo linkusi vertinti nuosaikiau. Anot jos, Graikijos rinkimų rezultatai ir apsisprendimas taupyti turėtų duoti teigiamų rezultatų.
„Akivaizdu, kad Graikijos rinkimų rezultatai yra teigiami. Už pasilikimą Europoje ir tolesnės fiskalinės konsolidacijos politiką pasisakančios partijos yra įgalios suformuoti daugumos Vyriausybę ir tęsti anksčiau pradėtus darbus“, – sakė ji. Tam tikro triukšmo ir neramumų formuojant Vyriausybę, ekonomistė neabejojo, tikrai bus, bet rizika, kad Graikija paliks euro zoną, yra sumažėjusi.
„Rizika dėl Graikijos problemų šiandien yra ženkliai sumažėjusi. Tai matome ir rinkose, kaip jos reaguoja į Graikijos rinkimų rezultatus. Tas pats euras yra įvertintas kaip reikšmingas teigiamas veiksnys“, – pabrėžė analitikė.
Ji pripažino, kad kol kas ši rinkų reakcija yra trumpalaikė, nes Graikijos ekonomika išlieka nepavydėtinoje situacijoje, tačiau ateityje galima tikėtis didesnio teigiamo poveikio.
„Jei naujos derybos su tarptautinėmis institucijomis, kurios suteikia finansinę paramą, tęsis, galime tikėtis, kad Europa parems ir tam tikras Graikijos augimą skatinančias perspektyvas, kurios turėtų sumažinti konsolidavimo nuosmukį. Šiame etape jau būtų galima tikėtis ilgalaikio, tvaresnio ir didesnio teigiamo poveikio“, – svarstė „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Svarstydama, ar Graikijos pasitraukimas galėtų išeiti į naudą likusioms euro zonoje šalims narėms, analitikė abejojo, ar tai atneštų daugiau naudos nei žalos.
„Graikijos išmetimas ar finansinė izoliacija neigiamai atsilieptų ir kitoms silpnosioms šalims, Ispanijai ar Italijai. Vargu ar galima sakyti, kad tos ekonomikos išgyvena gerus laikus. <...> Šitos šalys yra papildomos rizikos zonoje, o juk kalbame apie nepaprastai svarbias ir dideles ekonomikas. Viruso efekto persidavimas galėtų suduoti reikšmingą neigiamą smūgį euro zonai. Negalima vienareikšmiškai vertinti, kad atsikračius Graikijos visiems būtų geriau“.
Nebalsavo, nes žiūrėjo futbolą
Ž. Mauricas, vertindamas rinkimų rezultatus, neslėpė, kad toks graikų sprendimas jį nustebino ir šmaikštavo, kad už „diržų veržimosi“ politiką pasisakanti „Naujosios demokratijos“ partija laimėjo dėl to, kad prieš taupymą nusiteikęs graikų jaunimas rinkimus iškeitė į futbolo varžybas Europos futbolo čempionate.
„Galbūt graikams koją pakišo futbolo čempionatas, nes kaip tik dieną prieš Graikija laimėjo rungtynes prieš Rusiją, todėl juokaujama, kad dalis radikaliau nusiteikusių jaunimo rinkėjų neatėjo į rinkimus ir tai leido senosioms partijoms laimėti“, – svarstė ekonomistas.
Jis teigė, kad šie rinkimų rezultatai turėtų užtikrinti reformų, kurios šiuo metu vyksta Graikijoje, tęstinumą, o artimiausiu metu stebėsime tolesnes Graikijos derybos dėl jos gelbėjimo sąlygų su taip vadinamu trejetu – ES, ECB ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
Europos gelbėtoja – Vokietija?
Vis dėlto, šviesių ES vizijų ekonomistas nedalijo. Jo teigimu, graikų rinkimų rezultatai toli gražu nereiškia pabaigos visoms Europos bėdoms.
„Nereikėtų tikėtis, kad visos bėdos jau yra išspręstos. Netgi priešingai – tų bėdų Europoje vis daugėja. Europa auga skirtingais greičiais: Šiaurė juda toliau sėkmingai į priekį, palikdama Pietus kovoti su dideliu nedarbu ir ekonomikos smukimu. Šitos problemos ateityje tik didės. Jeigu investuotojas renkasi, kur jam investuoti į Vokietiją, kurios perspektyvos yra šviesios, ar į Italiją, aišku, kad jis renkasi Vokietiją. Investicijos į Pietų šalis neateina ir tai dar labiau didina skirtumus tarp šalių“, – sakė „Nordea“ ekonomistas.
Ž. Mauricas griežtas – kol Europoje nebus priimtas fundamentalus sprendimas, tol ji ir toliau kapanosis senose problemose.
„Reikia arba sukurti Europos fiskalinę sąjungą, arba sukurti Europos bankinę sąjungą, kad bent jau žmonės neatsiimtų savo pinigų iš bankų pietinėse šalyse ir neneštų jų į Vokietijos bankus. Tai reiškia reikėtų užtikrinti tam tikrą stabilumą. Kol nebus priimti ilgalaikiai sprendimai, tol Europoje mes matysime begalę panikos akimirkų“, – perspėjo jis.
Ekonomistas taip pat pridūrė, kad prie Europos problemų sprendimo turėtų svariau prisidėti ir Vokietija.
„Vokietija turės prisiimti didžiąją dalį nuostolių ir sumokėti už visą netvarką, kuri šiuo metu yra Europoje, tik ji galbūt dar nenori to pripažinti ir nenori mokėti“, – vaizdžiai situacija iliustravo Ž. Mauricas.
Jis neabejojo, kad Europos problemų sprendimas priklauso būtent nuo Vokietijos veiksmų, ar ji ryšis skirti lėšų ir sutvarkyti visą betvarkę, ar visgi bus toliau tempiamas laikas ir skirtumas tarp Šiaurės ir Pietų didės.
