Laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ finansų analitikas Marius Dubnikovas, vertindamas naujų sankcijų Rusijai į vedimą, tvirtino, kad Europa tokiu būdu siekia sukurti keletą skirtingų efektų.
„Pirmiausiai, siekiama vis tik iš pasaulio rinkos neeliminuoti rusiškos naftos. Nes visi suvokia, kad jeigu civilizuotas, išsivystęs pasaulis užtrenks vartus rusiškai naftai, tai ji iškeliaus į kitas pasaulio šalis“, – teigė finansų analitikas.
Pasak M. Dubnikovo, tokiu būdu siekiama, kad kaina už naftą rinkose nedidėtų. Be to, nustačius kainų „lubas“ rusiškai naftai, ekonomistas įžvelgia, kad Europa siekia išlaikyti rusiškos naftos rinką, tačiau užkertant kelią Rusijai iš žaliavų eksporto gauti pelną.
„Kitaip tariant, Rusija pajamas gaus. Pavyzdžiui, jeigu bus eksportuojama 10 mln. barelių per dieną ir ji kainuos 60 JAV dolerių, tai bus uždirbama 600 mln. JAV dolerių kiekvieną dieną. Tačiau pajamos iš esmės dengs sąnaudas. Rusų naftos gavybos sąnaudos, priklausomai nuo gręžinio, siekia 30–60 dolerių.
Vadinasi, tai gali būti pelninga, labai pelninga, arba priešingai – visiškai nepelninga. Tai taip pat reiškia, kad tos lėšos, kurios bus gaunamos už naftą, tikėtina, kad jos nukeliaus į biudžetą, o iš biudžeto vis mažiau bus skiriama finansuoti karui“, – svarstė pašnekovas.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas antrina, kad kritinis aspektas - galimybė Rusijai uždirbti iš parduodamos rusiškos naftos. Be to, tikėtina, kad Kremlius bus priverstas kitoms rinkoms naftą parduoti taikant tam tikras nuolaidas.
„ES tenka 45 proc. rusiškos naftos eksperto apimčių. Tai reiškia, kad Kinija ir Indija iš Rusijos reikalaus pakankamai didelių nuolaidų tam, kad ir toliau pirktų naftą“, – teigė ekonomistas.
Kaip gali keistis naftos kainos ateityje?
A. Izgorodinas pastebi, kad naftos kaina pastarosiomis savaitėmis didėjo, o tai lėmė vienas svarbus faktorius. Be to, pašnekovas pažymi, kad panaši tendencija gali išlikti, tačiau kitąmet situacija keisis.
„Naftos kaina rinkose paskutines dvi savaites kilo ir čia X faktorius yra Kinija. Nes dar prieš porą savaičių rinkos galvojo, kad Kinija tikriausiai grįš prie griežtos izoliacijos [dėl COVID-19], tačiau [Pekinas] švelnino kovido politiką ir tai išprovokavo pakankamai didelį naftos kainų šuolį.
Aš manau, kad iki kitų metų sausio pabaigos naftos kainos didės, bet nuo kitų metų vasario–kovo mėnesio kaina už naftą gali imti mažėti, kadangi mes matysime daugiau signalų, kad krizė jau atėjo, iš JAV ir euro zonos. Dėl šios priežasties naftos kainos kitąmet labai banguos.
Tikėtina, kad kitas naftos kainų šuolis laukia kitų metų vasarą, kai Europa ir JAV ekonomika po truputį stabilizuosi ir Kinija galutinai sugrįš prie normalesnio gyvenimo, o Europai reikės ruoštis kitų metų žiemai. Būtent tada mes galime pamatyti rimtą naftos kainų šuolį“, – vertino ekonomistas.
Tuo metu M. Dubnikovas pastebi, kad Europos atsigręžimas į Artimuosius Rytus jau dabar teigiamai veikia rinką kainų mažėjimo atžvilgiu.
„Jau šiandien tą poveikį jaučiame. Šiandien, važiuodamas į studiją, pyliau benziną už kiek daugiau kaip 1,50 euro. Prisiminus vasarą, litras benzino kainavo 2,10–2,15 euro. Tai kainą už benziną sumažėjo apie 65 euro centų, tad tai yra milžiniškas susitraukimas.
Ir tai yra pasekmė šitos politikos, kuomet buvo nustatomos „lubos“ ties 60 JAV dolerių. Mes jaučiame teigiamą įtaką, kainos mažėja ir tai prisideda prie ekonomikos stabilizavimosi, kai laukiame recesijos“, – svarstė M. Dubnikovas.
Jau kitąmet ES ketina atsakyti apie 60 proc. rusiško dyzelino. Visgi ekonomistai įžvelgia, kad dėl to yra tam tikrų rizikų.
„Jeigu žiūrėtumėme į rizikos prizmę, tai daugiau grėsmių yra susiję būtent su dyzelinu. Tiek JAV, tiek Europoje dyzelino atsargos yra pakankamai nedidelės. Iš dalies dar ir dėl to, kad dyzelinas tapo ne tik kuru, bet ir energetikos preke. Dalis valstybių ir netgi gamybos įmonės pareina prie elektros gamybos naudojant dyzeliną.
Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu susiformuos dyzelino trūkumas, bet, vertinant ilgąjį laikotarpį, atėjus recesijai, paklausa šiek tiek sumažės, tad didelių rizikų pavyks išvengti“, – teigė A. Izgorodinas.
M. Dubnikovas pastebi, kad minimi rizikos ženklai matomi jau ir dabar, tačiau net ir tokiu atveju ES gali pavykti išspręsti kilusią problemą.
„Egzistuoja rizika, ji realizuojasi – dyzelino kaina beveik 20 euro centų didesnė negu benzino, ko iki šiol nebuvo. <...> Dyzelinas yra toks dalykas, kuriam reikia laiko, kad butų prisitaikoma prie gamybos.
Kitas dalykas – dyzelinas yra transportuojamas. Ne veltui rusai bandė terorizuotą Europą dėl dujų, nes jos daug sunkiau transportuojamos. Nafta, dyzelinas arba kiti naftos produktai yra transportuojami, pasaulis jau šimtą metų žino, kaip visa tai pervežti“, – pozityviai žvelgė finansų analitikas.
Embargas ir kainų „lubos“
Kainų viršutinė riba įsigaliojo kartu su ES embargu jūra gabenamai rusiškai naftai, kuris pradėtas taikyti praėjus keliems mėnesiams po JAV ir Kanados nustatyto embargo.
Rusija yra antra pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja ir, nesant kainų „lubų“, Maskvai būtų paprasta rasti naujų pirkėjų, kurie jos „juodąjį auksą“ pirktų rinkos kainomis.
Ši priemonė reiškia, kad bus galima toliau tiekti tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių (56,9 euro) už barelį ar pigiau.
ES, G-7 šalyse ir Australijoje įsikūrusioms bendrovėms bus draudžiama teikti paslaugas, reikalingas naftos krovinių gabenimui jūra, pvz., draudimo paslaugas, jeigu naftos kaina viršija minėtas „lubas“.
G-7 šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos – teikia draudimo paslaugas 90 proc. pasaulio krovinių, o ES yra stambi krovinių gabenimo jūrų transportu rinkos dalyvė.
Tai reiškia, kad šios šalys turėtų turėti galimybę primesti šias kainų „lubas“ daugumai Rusijos klientų visame pasaulyje, ir kartu tai reiškia, kad kainų „lubos“ turėtų būti veiksmingos.
Numatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis ir kainų viršutinė riba nebus taikoma kroviniams, pakrautiems iki gruodžio 5-osios. Tuo tarpu vasario 5 dieną įsigalios naftos produktų kainų „lubos“.
Poveikis rinkoms
Vakarai yra nustatę 60 JAV dolerių už barelį kainų viršutinę ribą, kuri gerokai viršija dabartinę naftos gavybos Rusijoje kainą, taigi Maskva turės paskatų toliau išgauti „juodąjį auksą“. Rusija ir toliau gaus pajamų iš naftos, nors jos ir sumažės.
„Rusija turi būti toliau suinteresuota pardavinėti savo naftą“, nes priešingu atveju pasaulyje galėtų sumažėti naftos pasiūla ir smarkiai pakiltų „juodojo aukso“ kainos, pareiškė vienas Europos pareigūnas, netikintis, kad Kremlius įvykdys savo grasinimus nebetiekti naftos šalims, kurios laikosi kainų „lubų“.
Pasak pareigūno, Rusijai toliau rūpės išsaugoti savo infrastruktūros būklę, nes ši infrastruktūra nutraukus gavybą būtų apgadinta. Maskvai, anot jo, rūpės ir išsaugoti savo užsakovų, įskaitant Kiniją ir Indiją, pasitikėjimą.
Ekspertai nerimauja dėl neapibrėžtumo, kurį rinkose kol kas skatina tokia nauja priemonė, kaip kainų „lubos“, ir atidžiai stebi Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos partnerių – 23 valstybes vienijančios vadinamosios OPEC+ grupės – reakciją.
„Pardavinėsime naftą ir naftos produktus šalims, kurios su mumis dirbs rinkos sąlygomis, net jei mums teks kažkiek sumažinti gavybą“, – pareiškė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas po sekmadienį įvykusios OPEC+ vaizdo konferencijos.
„Šiuo metu rengiame mechanizmus, pagal kuriuos bus draudžiama bet kokiu lygmeniu naudoti kainų „lubų“ priemonę“, – pridūrė A. Novakas ir įspėjo, kad kainų „lubos“ gali tik „dar labiau destabilizuoti rinkas“.
Tačiau Briuselis tvirtina, kad kainų „lubos“ padės stabilizuoti rinkas ir „duos tiesioginės naudos besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalims“, kurios galės pigiau įsigyti rusiškos naftos.
Rusiškos „Urals“ rūšies naftos rinkos kaina šiuo metu svyruoja maždaug 65 JAV dolerių už barelį lygyje, o tai reiškia, kad priemonės poveikis artimiausiu laikotarpiu gali būti ribotas.
Tuo tarpu Ukraina pareiškė, kad reikėjo nustatyti gerokai mažesnes kainų „lubas“, nes 60 JAV dolerių už barelį lygis, Kyjivo nuomone, yra nepakankamas Kremliui nubausti.
Kainų „lubų“ peržiūra
Kainų „lubos“ nuo sausio vidurio ir po to kas du mėnesius bus peržiūrimos ir jas bus galima pakeisti atsižvelgiant į rinkos kainų pokyčius.
Pagal numatytą principą, kainų „lubos“ turi būti bent 5 proc. mažesnės už vidutinę rinkos kainą.
Bet kokiam „lubų“ pakeitimui turės pritarti G-7, Australija ir ES.
Veiksmingumas
Visos šalys kviečiamos oficialiai prisijungti prie šių priemonių. Valstybės, kurios nusprendžia prie jų nesijungti, gali toliau pirkti rusišką naftą už didesnę negu nustatytoji kainą, tačiau tokiu atveju jos negalės naudotis Vakarų paslaugomis, susijusiomis su tokios naftos įsigijimu, draudimu ar gabenimu.
„Turime aiškių ženklų, kad nemažai besiformuojančios ekonomikos šalių, visų pirma Azijoje, laikysis kainų „lubų“ principų“, – pareiškė vienas Europos pareigūnas ir pridūrė, kad rusiškos naftos pirkėjai jau „daro spaudimą“ Rusijai, iš kurios reikalauja nuolaidų.
Pasak pareigūno, rasti alternatyvų paslaugoms, kurias teikia Europos bendrovės, dominuojančios tanklaivių transporto ir draudimo srityse, bus labai sudėtinga. „Improvizuoti“ tokių paslaugų pakaitalai, įskaitant draudimą nuo naftos išsiliejimo, būtų „itin rizikingi“, pridūrė jis.
Rizika
Kiekviena ES ir G-7 valstybė turės stebėti jos teritorijoje įsikūrusias bendroves.
Jeigu bus nustatyta, kad su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis laivas gabena rusišką naftą, kurios kaina viršija nustatytas „lubas“, Vakarų operatoriams bus uždrausta jį drausti ir finansuoti 90 dienų laikotarpiu.
Nors Rusija gali bandyti suformuoti savo tanklaivių laivyną ir savarankiškai drausti šiuos laivus, kuriuose dirbtų rusiškos įgulos, Briuselis mano, kad „pernakt sukurti jūrų ekosistemą bus labai sudėtinga“ ir tokios priemonės gali neatrodyti įtikinamos užsakovams.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
