„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad karinio konflikto scearijų gali būti įvairių ir nuo jų priklausys, kokių iššūkių patirs Lietuvos ir Europos ekonomika.
„Turbūt blogiausias scenarijus Vakarų šalių lauktų, jeigu Rusija okupuotų Ukrainą ir pakeistų jos valdžią. Tada Ukraina taptų antrąja Baltarusija.
Tokiu atveju prarastume Ukrainos ir Rusijos su Baltarusija rinkas. Sunku tikėtis, kad po Ukrainos užėmimo santykiai su Rusija normalizuotųsi“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, Europa dažnai pamiršta, kad nesėkmės atveju prarastų ir Ukrainos rinką.
„Ukrainos svarba pastariasiais metais augo. Ir jeigu ji taps Rusijos dalimi, tai sankcijos galios abiem šalims. Tai ypač svarbu visai ES. JAV ekonomikai Rusija beveik nedaro jokios įtakos. Šios šalys šiek tiek susijusios tik energetikos žaliavomis.
O Europai daug iššūkių kils dėl artėjančio kitų metų šildymo sezono. Bus didžiulė įtampa. Europa turi Achilo kulną – Vokietiją, kuri yra priklausoma nuo gamtinių dujų iš Rusijos importo. Jeigu Ukraina bus okupuota euro zonoje gresia ekonomikos recesija, t. y. mažės šalių BVP . Dalis pramonės įmonių gali svarstyti galimybes iš Europos persikelti į JAV“, – įspėjo ekonomistas.
Tačiau anot jo, gali būti ir kitoks karinio konflikto scenarijus. Konfliktas gali būti įšaldytas.
„Jeigu Rusijai nepavyks visiškai okupuoti Ukrainos, bus pasirašomos paliaubos, tada trumpuoju laikotarpiu turėtume didesnių ekonominių nuostolių, bet atsirastų viltis, kad po kelių metų viskas normalizuosis.
Tačiau geriausias scenrijus būtų, jeigu Rusijai nepavyktų įgyvendinti savo planų. Turbūt sunku to tikėtis, bet labiausiai to visi norėtų. Tokio scenarijaus atveju pokyčiai vyktų ir pačioje Rusijoje“, – sakė ekonomistas.
Pasigenda griežtesnio Vakarų tono
Anot Ž. Maurico, Lietuvos eksportas į Ukrainą pernai pasiekė beveik 1 mlrd. eurų, tuo metu į Baltarusiją ir Rusiją eksportas siekė 500 mln. eurų.
„Ukraina mums yra svarbi rinka. Ir ne tik mums, bet kitoms šalims, tad keista, kad Vakarų šalys to nesupranta. Ekonominė grėsmė Europai bus didesnė jeigu Ukraina bus prarasta.
Sankcijos Rusijai neveikia, jau buvo paskaičiuota, kad jos per keletą metų Rusijos BVP sumažins tik 5 proc. O Ukrainos rinka sudaro 15 proc. Europos šalių BVP. Tad Rusija net su sankcijomis užkariavusi Ukrainą išeitų su 10 proc. į pliusą“, – teigė Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, keista, kad tik Rusijai užpuolus Ukrainą Vakarų šalių lyderiai susirinko tartis dėl sankcijų.
„Juk turėjo būti tam iš karto pasiruošta. Turėjo būti parengti iš karto bent keli planai, ką reikėtų daryti. Juk Europos ekonomika yra stipresnė nei Rusijos.
Vakarų šalims reiktų būti ryžtingesnėms. Neužtenka Ukrainos vėliavos spalvomis apšviesti savo rotušių. Gali nutikti taip, kad po kokio dešimtmečio nebe jos spręs kokios šalies vėliavą uždegti ant savo rotušės“, – įspėjo Ž. Mauricas.
Kainos augs daugiau nei buvo prognozuota
Tuo metu „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad šiuo metu pasidalinti konkrečiomis prognozėmis neįmanoma, aplinkybės keičiasi labai greitai.
„Tačiau jau karinis konfliktas ir skelbiamos sankcijos keičia infliacijos prognozes. Iki šiol vadovavomės tomis prielaidomis, kurias turėjome po pandemijos, kuri sąlygojo žaliavų rinkų butelio kaklelio efektus. Buvo išbalansuotos tiekimo grandinės.
Vėliau Europoje atsirado energetikos krizė, kuri įliejo papildomo žibalo į infliaciją. Tačiau buvo tikimasi, kad inslicija savo piką pasieks šių metų pirmajį ketvirtį. Ir ilgainiui metams įsibėgėjus kainų augimas turėtų nuslopti“, – apie buvusias prognozes kalbėjo ekonomistė.
Tačiau dabar, anot jos krinis konfliktas įtraukia dvi reikšmingas žaliavų rinkų žaidėjas.
„Sankcijos apribos jų galimybes didinti žaliavų pasiūlą tarptautinėse rinkose. Tad tai papildomai skatins žaliavų kainų augimą, kurių kainos ir taip išaugo. Taip pat brangs nafta ir dujos. Šios šaliavos reikalingos kone visų prekių ir paslaugų gamyboje.
Todėl infliacija gali didėti daugiau negu buvo prognozuota“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Sunkumų patirs transporto sektorius
Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad karinis konfliktas Ukrainoje Lietuvai gali atnešti mažesnių ir didesnių ekonomikos rizikų.
„Iš karto po karinio konflikto ėmė augti infliacija. Padidėjo naftos ir dujų kaina. Tai reiškia, kad infliacijos pikas bus pasiektas truputį vėliau nei buvo prognozuota.
Tačiau statistikos departamento duomenimis vartotojų nuotaikos vasario mėnesį pakilo. Kol kas infliacija gyventojų optimizmo nenužudė. Tai rodo, kad nepaisant didelės infliacijos žmonės prekes ir paslaugas vis tiek nori pirkti“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, kalbant apie pramone ir eksportą, Rusija nėra svarbi Lietuvos eksporto rinka.
„Statistikos departamento duomenimis praeitais metais, Rusija buvo 17 vietoje didžiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše. Į Rusiją mes eksportuojame mažai.
Šiek tiek daugiau iššūkių patirs Lietuvos transporto sektorius, nes Rusija, Baltarusija ir Ukraina kartu sudėjus sudaro 35 proc. visų Lietuvos reeksporto apimčių. Tai reiškia, kad vežėjai turės pasitraukti iš šių rinkų ir koncentruotis į sandorius ir kontraktus Europos rinkoje“, – komenavo A. Izgorodinas.
Anot jo, naujų rinkų nebus sunku rasti.
„Šiuo metu iš Europos traukiasi pandemija. Auga gamybos apimtys, Tad Lietuvos vežėjams nebus sunku rasti naujų rinkų.
Lietuvos pramonės karinis konfliktas neturėtų paveikti, nes ji daugiausiai bendradarbiauja su Kinija ir JAV. Šių šalių ekonomikos atsigauna, tad dėl bendradabiavimo iššūkių neturėtų kiti. Vienintelė rizika kyla dėl Lietuvos užsienio politikos viražai Kinijos atžvilgiu“, – pastebėjo ekonomistas.