Analitikai taip pat sako, kad sankcijų poveikis Lietuvos ekonomikai bus santykinai mažas, nors Lietuvai gali tekti didinti nuosavos elektros gamybą, o labiausiai šį poveikį gali pajusti transporto sektorius.
Sankcijos – beprecedentės
„Tai yra beprecedentės sankcijos, ką bekalbėtų Rusija. Tokio sankcijų dydžio ir masto ji nesitikėjo. Dabar didžiausia Rusijos problema – negalėjimas stabilizuoti savo finansų, nes ES įšaldė jos užsienio rezervą, o pagrindinė jo dalis buvo būtent eurais obligacijų pavidalu Vokietijoje ir Prancūzijoje“, – BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Po paskelbtų sankcijų joks finansų tarpininkas neišdrįs tų obligacijų parduoti ir paversti pinigais bei siųsti į Rusiją, kad pastaroji galėtų bandyti išlaikyti drastiškai krentantį rublio kursą. Tad jei situacija nesikeis, per kelias savaites Rusijoje hiperinfliacija neišvengiama“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, jei tikėti buvusio Estijos kariuomenės vado prielaida, kad viena karo su Ukraina diena Rusijai kainuoja apie 20 mlrd. dolerių, tai ji tokią karinę kampaniją gali tęsti ne ilgiau nei mėnesį, nes visas Rusijos metinis biudžetas siekia apie 600 mlrd. JAV dolerių, o jos Nacionaliniame gerovės fonde yra sukaupta apie 180 mlrd. JAV dolerių.
„Po mėnesio Rusijai teks spausdinti beverčius rublius, kurių kursas bus kosminis – pavyzdžiui 1000 rublių už eurą“, – sakė ekonomistas.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas irgi neabejoja, kad Vakarų sankcijų poveikis tiek Rusijos ekonomikai, tiek oligarchams, tiek gyventojams bus labai didelis.
„Pasirodo vertinimai, kad metinė infliacija jau gali siekti 70 procentų, žmonių panika, Rusijos centrinio banko veiksmai smarkiai keliant palūkanų normas – visa tai jau rodo, kad sankcijos tampa apčiuopiamos ir daro žalą ne tik oligarchams, politiniam elitui, bet ir Rusijos gyventojams“, – BNS teigė Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius .
„Be to, Rusijos centrinio banko turto Vakaruose užšaldymas, tikėtina, irgi gali turėti rimtą ir greitą poveikį, apribojantį Rusijos vadovybės manevro laisvę sušvelninant neigiamą sankcijų Rusijos finansinėms institucijoms poveikį“, – pridūrė jis.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog sankcijų poveikį lems tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
„Čia yra įdomu ir esminis punktas, kiek yra paliekama komercinių bankų (neatjungtų nuo SWIFT – BNS). Iš esmės nuo to priklausys, ar dar vyksta atsiskaitymai tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio“, – BNS teigė T. Povilauskas.
Ekonomistas spėja, jog atjungimas nuo SWIFT gali nepaliesti didžiųjų Vakarų šalių bankų antrinių įstaigų Rusijoj: „Jeigu tokia landa paliekama, tai prekyba ir pinigai dar gali judėti tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio“.
Pasak jo, tokiu atveju Rusijoje veikiantis verslas artimiausiomis dienomis pultų kuo greičiau atsidaryti sąskaitas sankcijų nepaliestuose Rusijos bankuose.
R. Vilpišauskas taip pat teigė, jog apie konkretų sankcijų poveikį sudėtinga spręsti nežinant, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo SWIFT sistemos. Pasak jo, panašu, kad ši sankcija greičiausiai nepalies visų Rusijos bankų, taip Vakarams norint išlaikyti galimybę atsiskaityti už gamtinius išteklius.
„Tad čia yra vis dar turbūt reikšminga sritis, kur, nenorėdamas patirti reikšmingų ekonominių nuostolių ir dar labiau išaugusių energetinių išteklių kainų, Vakarų pasaulis vis dar mėgina išvengti šitos priemonės“, – svarstė R. Vilpišauskas.
Vis dėlto politologas mano, kad matydamos gyventojų nuotaikas ir protestus prieš Rusijos karą Ukrainoje Vakarų šalys gali imtis ir šios priemonės ir ilgainiui rimtai galvos apie energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimą.
„Luminor“ analitiko teigimu, Vakarų dėl pradėto karo Rusijai pritaikytos finansinės sankcijos išstumia šią valstybę į paribius.
„Rusijai pritaikytų sankcijų dydis, atsižvelgiant į šalies dydį ir mastą yra panašios, o gal netgi griežtesnės nei Vakarų šalių taikytos Iranui ar Kubai. Praktiškai po tokių sankcijų Rusija yra venesuelizacijos ir šiaurės korėjizacijos kelyje ir, ko gero, vienintelė finansinė pagalba jai galėtų ateiti iš Kinijos, bet kol kas ir pastaroji kažkokių entuziastingų pranešimų šia tema neskelbia“, – aiškino Ž. Mauricas.
„Jeigu Kinija ir vykdys kokius sandorius su Rusija, tai daugiausia tik jai naudingus dvišalius, o ne paremtus tarptautine prekyba“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Be to, T. Povilausko teigimu, dar liko erdvės sektorinėms sankcijoms, taip pat sankcijoms iš Rusijos importuojamiems energetiniams ištekliams.
„Praėjusiais metais Europos Sąjungoje iš 145 mlrd. eurų importo iš Rusijos beveik 100 mlrd. eurų sudarė importuojami į Europą energetiniai resursai. Nei gamtinėms dujoms, nei naftos produktams tų sankcijų nėra. Tai turbūt šioje vietoje likusi skaudžiausia vieta Rusijai. Tuo pačiu metu skaudi vieta ir Europos Sąjungai. Bet potencialas čia didžiausias kalbant apie ekonomines sankcijas“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Poveikis Lietuvai bus mažas
Vertindamas antrinį Rusijai įvestų sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai, Ž. Mauricas teigė, jog jis bus santykinai mažas dėl pastaraisiais metais perorientuotų prekybinių santykių su šia šalimi.
„Šiuo metu lietuviškos kilmės eksportas į Rusiją yra apie 0,7 proc. Lietuvos BVP – kaip ir visos ES vidurkis. Šiek daugiau – apie 2 proc. yra paslaugų srityje, kur yra transportas, pervežimai, logistika, tačiau bent artimiausiu metu didžioji dalis fizinių srautų nutrūks: ir dėl atsiskaitymo, ir dėl visų kitų aplinkybių“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, dėl trūkinėjančių santykių su Rusija Lietuvai gali tekti didinti nuosavos elektros gamybą, nes panašu, kad gali nutrūkti elektros importas iš šalies.
„Taip, gali būti ir elektros šuoliukas Lietuvoje, nes dalį elektros iš Rusijos importuojame, tačiau tai nėra reikšmingos apimtys, nors dėl jų galbūt teks didinti savo gamybą“, – prognozavo Ž. Mauricas.
R. Vilpišausko teigimu, tiesioginis sankcijų poveikis Lietuvai bus ribotas, tačiau labiausiai jį gali pajusti transporto sektorius.
„Galbūt transporto sektoriui poveikis gali būti reikšmingas, nes didelę dalį Lietuvos prekybos su Rusija sudaro iš kitų šalių reeksportuojamos prekės. Vadinasi, transporto sektorius čia intensyviai dalyvauja“, – teigė politologas.
Pasak jo, neigiamą poveikį šiam sektoriui dar labiau gali sustiprinti Vakarų sankcijos Baltarusijai.
„Kitas klausimas, kurio neaptarėme, (...) tai, kokios naujos sankcijos bus pritaikytos Baltarusijai, kuri irgi dalyvauja šiame kare. Tad jeigu tai palies kelių transportą, tai turbūt per šį kanalą didžiausias tiesioginis poveikis galėtų būti Lietuvai“, – svarstė R. Vilpišauskas.
SEB analitikas T. Povilauskas neabejoja, kad eksporto iš Lietuvos į Rusiją srautas gerokai smuks, tačiau tikslus sankcijų poveikis, pasak jo, Lietuvos verslui priklausys būtent nuo to, kaip plačiai bus taikomas Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT.
„Viskas turbūt priklausys nuo to, kiek Rusijos bankų bus neatjungta nuo SWIFT (...) ar iš viso atsiskaitymai tarp Lietuvos ir Rusijos verslo subjektų bus įmanomi“, – sakė T. Povilauskas.
Lietuvos bankas BNS teigė, jog Europos Sąjungai uždraudus transakcijas su Rusijos centriniu banku, Lietuvos bankai nevykdo jokių operacijų su juo, todėl Lietuvos banko ar visos bankų sistemos veiklai įtakos tai neturi.
Į neeilinį posėdį susirinkę Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatijos vadovai sekmadienį sutarė dėl pasirinktų Rusijos finansinių institucijų atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, pirmadienį turėtų paaiškėti, kam konkrečiai bus taikomi apribojimai, manoma, kad tai bus didžiausi Rusijos bankai.
Praėjusią savaitę pranešta, kad dėl dalies bankų atjungimo nuo SWIFT sutarė Jungtinės Valstijos, ES, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
