Penktadienį Vyriausybė verslininkams pristatė kone 5 mlrd. litų galintį siekti ekonomikos skatinimo planą. Tikimasi, kad jis netrukus bus patvirtintas Vyriausybėje ir pradėtas įgyvendinti.
Nauda visiems
Ekonomikos gelbėjimo planas - tai antroji Vyriausybės bendrojo antikrizinio plano dalis. Pirmąją - valstybės finansų stabilizavimo planą - Ministrų kabinetas įgyvendino dar prieš Kalėdas, rašo „Respublika“.
Kaip teigė premjeras Andrius Kubilius, tai turėtų padėti verslui atlaikyti sunkmetį, išspręsti kreditavimo problemas, sumažinti palūkanas, paspartinti namų renovacijos programą, padėti statybų verslui. Taip pat tikimasi palengvinti verslui teisines biurokratines darbo rinkos sąlygas.
„Jeigu mes nesugebėtume šito pinigų kiekio artimiausiu metu įlieti į rinką, tai krizė rinkoje gali būti kur kas skaudesnė, negu planavome“, - po susitikimo su verslininkais sakė premjeras.
Anot ūkio ministro Dainiaus Kreivio, ekonomikos skatinimo planas leis išsaugoti daugiau darbo vietų įmonėse, vien statybų sektoriuje jų būtų išsaugota apie 50 tūkst. Gyventojams palengvės mokesčių už šildymą našta.
Pinigų ekonomikai skatinti bus imama iš trijų šaltinių - tai bus Europos Sąjungos parama, Europos investicinio banko paskola bei nacionalinio biudžeto lėšos. Pastarosios - apie 100-300 mln. litų - bus skirtos peržiūrėjus Ūkio ministerijos investicines programas.
Manoma, kad pirmieji pinigai verslą pasiekti gali jau kovo mėnesį, o likusieji - gegužę arba birželį. „Tai priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti su ES institucijomis“, - sakė A. Kubilius.
Vyriausybės vadovas apgailestavo, kad tokio plano Lietuva nepradėjo rengti praeitų metų rugsėjo-spalio mėnesį. „Šiandien tenka mokėti tą kainą už tai, kad ankstesnė Vyriausybė delsė pripažinti krizės pobūdį šalyje“, - kalbėjo premjeras.
Prisidės ir bankai
Vyriausybė tikisi, kad komerciniai bankai prie ekonomikos gaivinimo prisidės ir savo lėšomis, jos turėtų sudaryti apie 30-50 proc. plane numatytų lėšų, t.y. apie 2 mlrd. litų.
„Bankai ir valstybė turės dirbti kartu, kad valstybei, verslui ir bankams būtų naudinga. Nematau priežasčių, kodėl bankai neturėtų būti suinteresuoti, jeigu jie matys ir sau naudą. Mes nereikalaujame, kad jie elgtųsi jiems nenaudingai“, - paaiškino premjeras.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, ši programa padės pasidalyti rizika tarp bankų ir Vyriausybės ir sumažintiskolinamų pinigų kainą verslui. Skaičiuojama, kad metinės palūkanos galėtų būti apie 6 proc. vietoj dabar esančio dviženklio skaičiaus.
Anot S. Kropo, bankams didžiausia nauda būtų ta, kad atsirastų galimybė pagerinti savo klientų finansinę būklę.
Pagalba statybininkams
Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) pateikė Vyriausybei savo pasiūlymus, kaip gaivinti šalies ekonomiką.Vienas iš jų - socialinio būsto plėtra perkant jau pastatytus, bet niekaip pirkėjų nesulaukiančius butus.
„Įdomus pasiūlymas, tikrai svarstysim. Jeigu yra socialiniam būstui skirti pinigai, tai ar juos reikia leisti naujų namų statybai, ar juos išnaudoti konkurso tvarka perkant jau pastatytus namus“, - į klausimą, ar tai nebus savotiškas statybų verslo protegavimas, atsakė premjeras.
LNTPA valdybos narys Arvydas Avulis patikino, kad tai yra socialinių, o ne statybininkų problemų sprendimas.
„Mes neprašome skirti biudžeto pinigų statybininkams gelbėti, tik teikiame pasiūlymą. Kaip bus nuspręsta, taip ir bus. Jeigu manote, kad žmonėms nereikia būsto, tegul namai būna tušti, o žmonės gyvena po tiltu“, - aiškino A. Avulis.
Jo teigimu, būstų kainos šiuo metu yra gerokai sumažėjusios, todėl būtųgalima patenkinti tų gyventojų poreikius, kurie jau daugelį metų laukia socialinio būsto. Valstybei būtų siūloma pirkti patį pigiausią būstą, kurio kvadratinis metras kainuotų apie 2-3 tūkst. litų.
Arturas Paknys
