Saulės energetikai ir anglies dvideginio surinkimui ir saugojimui tenka didžiausia papildomų technologijoms tobulinti skirtų lėšų dalis.
Remiantis naujausiais Europos Sąjungos (ES) atliktais skaičiavimais, per ateinantį dešimtmetį ekologiškų technologijų plėtojimui Europa turi skirti dar 50 mlrd. eurų, tai yra beveik trigubai daugiau negu dabar.
Lėšų skyrimo plane Europos Komisija ragina per ateinančius 10 metų saulės energetikai skirti 16 mlrd. eurų, anglies dvideginio surinkimui ir saugojimui – 13 mlrd. eurų, branduolinei energetikai – 7 mlrd. eurų, vėjo energetikai – 6 mlrd. eurų.
Padidinus investicijas į ekologiškų energetikos technologijų plėtojimą, ekonomiką bus galima greičiau pertvarkyti taip, kad į aplinką būtų išmetama mažiau anglies dvideginio. Tai svarbiausia siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ES priklausomybę nuo naftos bei dujų importo.
Ne milijardų praradimas, bet jų nukreipimas kitur
Nors gali atrodyti, kad 50 mlrd. eurų – pernelyg didelė suma, turint omenyje, kad ekonomika dar tik pradeda atsigauti po nuosmukio, specialistai teigia, kad ši didelio masto investicija bus pelninga. Technologijų rinka plečiasi nepaprastai sparčiai, anksti joje savo vietą randančioms šalims atsiveria galimybės gauti didžiules pajamas ir sukurti milijonus darbo vietų.
„Jei dabar daugiau sumaniai investuosime į mokslinius tyrimus, atsiras naujų ekonomikos augimo galimybių, galėsime pasiekti, kad ūkinė veikla mažiau kenktų aplinkai ir užtikrinti ES konkurencingumą pasibaigus ekonomikos krizei“,– sakė už mokslą ir mokslinius tyrimus atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas.
Artėjant Jungtinių Tautų konferencijai, kuri bus surengta gruodžio mėnesį Kopenhagoje, plane pabrėžiamas ES įsipareigojimas kovoti su klimato kaita. Susitikimo Kopenhagoje tikslas – pasiekti naują platesnio užmojo tarptautinį įsipareigojimą riboti visuotinio atšilimo mastą. Dabartinė sutartis, Kioto protokolas, baigs galioti 2012 metų pabaigoje.
Šiuo metu ekologiškų energetikos technologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai ES skiria apie 3 mlrd. eurų per metus. Naujajame plane raginama kasmet skirti 8 mlrd. eurų, tai yra iš viso per ateinantį dešimtmetį skirti 50 mlrd. eurų daugiau. Pinigų būtų gaunama iš įvairių šaltinių: pramonės, bankų, privačių investuotojų, vyriausybių. Ketinama atrinkti per dvi dešimtis Europos miestų, kurie pirmieji diegtų ekologiškas technologijas.
Beveik 80 proc. energijos ES šiuo metu gaunama iš iškastinio kuro: naftos, dujų ir anglies. Daugiau kaip 50 proc. ES suvartojamos energijos importuojama iš šalių, kurios nėra jos narės.
