Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Europos Komisija trečiadienį priims Energetikos sąjungos strategiją. Kurdama Energetikos sąjunga, bendrija siekia mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos.
Dabar daugiau nei pusę energijos išteklių Europos Sąjunga importuoja iš trečiųjų šalių. Rusija Europai tiekia iki trečdalio suvartojamų dujų. Būtent Rusijos agresija Ukrainoje paspartino iniciatyvą kurti Energetikos sąjunga.
Lietuva remia tokią idėją, nes joje turėtų būti numatytos priemonės, ir kaip panaikinti energetines salas. Už energetiką atsakingas eurokomisaras yra sakęs, kad, sukūrus Energetikos sąjungą, bendrijos šalys turėtų su kaimynėmis derinti savo energetikos projektus. Šiandieninį komisijos siūlymą kovą svarstys ir Europos Sąjungos lyderiai.
„Mes stipriai priklausomi nuo enerergijos išteklių importo. Kasmet mes sumokame keturis šimtus miljardų eurų už importuojamą energiją. Daugiau nei 53 procentai suvartojamos energijos importuojama iš trečiųjų šalių. Dėl to mes esame labai priklausomi ir pažeidžiami. Mums reikia energetinės sąjungos su vidaus rinka.
Energetikos sąjunga reikalinga, nes iki šiol dažnai būdavo, kad nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai neigiamai veikia kaimynines šalis. Dažnai sprendimai priimami be jokių konsultacijų ir įspėjimų, ir dėl to Europos Sąjunga atsiduria sudėtingoje situacijoje. Manau, kad dvidešimt pirmajame amžiuje, turint bendrą rinką, reikalingi mechanizmai, kaip informuoti kaimynus ir kaip juos įtraukti į strategines diskusija“, – tvirtina Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką Marošas Šefčovičius.
