„Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina“, - pareiškė už konkurencijos politiką atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margreta Vestager).
Komisija nustatė, kad išardžius bėgių kelią Lenkijos koncernui „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių.
Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui. Be to, baudos sumokėjimas nepanaikintų prievolės pašalinti pažeidimą, o nukentėjusios šalys galėtų reikšti ieškinius.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę BNS teigė, kad Lietuva išnaudos visas teisines galimybes įrodyti savo tiesą.
Gavusi „Orlen“ skundą, Europos Komisija 2011 metais atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkelių“ patalpose ir 2013 metaus pradėjo oficialią antimonopolinių taisyklių pažeidimo tyrimo procedūrą.
„Orlen“ valdo naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir Būtingės terminalą.
Rugsėjo pradžioje S. Skvernelis pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl išardyto geležinkelio. Tuomet premjeras sakė, kad pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas.
Tačiau Latvija praėjusią savaitę oficialiai įteikė notą su reikalavimu atstatyti ruožą ir atkurti galimybę krovinius gabenti Latvijos geležinkeliais.
Pernai pavasarį skelbta, kad EK Lietuvai pateikė ultimatumą, kad už išardytą ruožą įmonė turėtų būti išskaidyta arba sumokėti baudą, siekiančią iki 10 proc. apyvartos, arba 43 mln. eurų, bei atstatyti ruožą, o tai galėtų kainuoti dar 20 mln. eurų.
Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo. Tuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo Stasys Dailydka.
M.Bartuška: po EK sprendimo sieksime mažiausios žalos „Lietuvos geležinkeliams“
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako, kad po Europos Komisijos (EK) pirmadienį įmonei skirtos beveik 28 mln. eurų baudos bus siekiama mažiausios žalos įmonei.
Bendrovė pranešė, kad detaliai išnagrinės pirmadienį EK paskelbtą sprendimą dėl Rengės geležinkelio ruožo ir apsispręs, kaip toliau elgtis.
„Šį paveldėtą klausimą, kaip ir kitas iš praeities pasivejančias problemas, mes sieksime išspręsti ekonomiškai optimaliausiu ir mažiausiai žalos „Lietuvos geležinkeliams“ sukeliančiu būdu. Kol kas dar anksti kalbėti, kurį kelią pasirinksime, nes norime įsigilinti į EK argumentus – tam turime laiko“, - pranešim spaudai sako M.Bartuška.
EK pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.
„Lietuvos geležinkeliai“ per tris mėnesius turi parengti ir suderinti su EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per 2 mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas ES Bendrajam Teismui.
„Lietuvos geležinkelių“ teigimu, Rengės geležinkelio ruožas buvo vienas iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, bet ne vienintelis. Jis išardytas, nes buvo itin prastos būklės ir nebesaugus naudoti, tačiau ir toliau užtikrinamos galimybės susisiekti geležinkeliu su Latvija. 2007 metais, kai dar buvo naudojamas Rengės ruožas, iš Lietuvos į Latviją vežta 675 tūkst. tonų naftos produktų.
Kai Rengės ruožas nebebuvo naudojamas, anot „Lietuvos geležinkelių“, iš Lietuvos į Latviją išvežtų naftos produktų kiekis svyravo nuo 480 tūkst. iki 941 tūkst. tonų per metus. Praėjusiais metais iš Lietuvos į Latviją geležinkeliu pervežta 844 tūkst. tonų naftos produktų.
R.Masiulis: Lietuvos interesus ginsime teisinėmis priemonėmis
Europos Komisijai (EK) pirmadienį skyrus valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ beveik 28 mln. eurų baudą, susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad Lietuvos interesai bus ginami visomis teisinėmis priemonėmis.
„Šios sudėtingos situacijos šaknys driekiasi dar į tuos laikus, kai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė mažiausiai galvojo apie Lietuvos valstybę. Šiuo metu naujoji Bendrovės vadovybė gilinasi į Europos Komisijos sprendimą. Aišku viena - naudosime visas teisines priemonės, kad apgintume Lietuvos interesus. Tuo pačiu metu dedame visas pastangas, kad su Europos Komisija vyktų sklandus ir konstruktyvus dialogas“, - BNS atsiųstame komentare sako R.Masiulis.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę BNS taip pat teigė, kad Lietuva išnaudos visas teisines galimybes įrodyti savo tiesą.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS teigė, kad kol kas svarstoma, ar skųsti EK sprendimą. Nusprendus bylinėtis, būtų sprendžiama ir dėl išorės teisininkų paslaugų. Anot jo, šiuo metu bendrovei teisiniais klausimais Briuselyje atstovauja Didžiosios Britanijos advokatų kontora „Linklaters“.
Ginče su EK dėl Rengės ruožo „Lietuvos geležinkelius“ anksčiau konsultavo JAV advokatų kontoros „Mayer Brown“ padalinys Briuselyje „Mayer Brown Europe Brussels“ ir Lietuvos advokatų kontora „Cobalt“. Pastarosios vadovaujantis partneris Irmanas Norkus BNS teigė, kad su „Lietuvos geležinkeliais“ Rengės klausimu nedirba jau kurį laiką.
EK pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad įmonė apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.
Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui. Be to, baudos sumokėjimas nepanaikintų prievolės pašalinti pažeidimą, o nukentėjusios šalys galėtų reikšti ieškinius.
Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo. Tuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo Stasys Dailydka.
V. Rūkas: esminė „Lietuvos geležinkelių“ problema vis dar neišspręsta
Europos Komisijai valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ skyrus beveik 28 mln. eurų baudą už konkurencijos ribojimą, esminė bendrovės problema vis dar nėra išspręsta. Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko, kol geležinkeliai nebus pertvarkyti ir krovinių vežimo veikla nebus atskirta nuo infrastruktūros išlaikymo, tol kils rizika riboti konkurenciją.
„Šita bauda atsirado tik dėl to, kad „Lietuvos geležinkelių“ bėgiai ir krovinių vežimas bei keleivių vežimas yra neatskirti. Šitos dvi direkcijos turi du skirtingus tikslus, vienas kitam prieštaraujančius. Jeigu bėgių tikslas, kad jais kuo daugiau važinėtų traukinių ir įmonių, siekti kuo didesnės konkurencijos, tai krovinių vežimo direkcijos yra priešingai - turėti kuo mažiau arba neturėti jokių konkurentų, vieniems važinėti ir nustatinėti maksimalius tarifus“, - BNS sakė V. Rūkas.
Jo teigimu, jeigu bendrovės veiklos būtų atskirtos taip, kaip yra atskirtas energijos perdavimas nuo energijos gamybos ir tiekimo elektros bei dujų bendrovėse, tokių problemų nekiltų.
Anot V. Rūko, beveik 28 mln. eurų bauda yra ženkli, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ yra didelė bendrovė, kuriai dėl šios baudos bankrotas negresia: „Tačiau tai yra pinigai, kurie galėjo atitekti biudžetui arba investicijoms“.
D.Grybauskaitė: ilgai toleruotas vyriausybių elgesys dėl Rengės ruožo padarė žalos visai šaliai
Ankstesnių vyriausybių toleruotas neatsakingas „Lietuvos geležinkelių“ elgesys padarė žalos visa valstybei, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė po to, kai Europos Komisija (EK) pirmadienį valstybės valdomai įmonei už prieš beveik dešimtmetį išardytą Rengės ruožą skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.
„Naują Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę vejasi buvusių vadovų aplaidumas ir klaidos. Ilgus metus kelių vyriausybių toleruota „valstybė valstybėje“ ir neatsakingas elgesys atnešė finansinę ir reputacinę žalą visai šaliai“, – BNS atsiųstame komentare cituojama D.Grybauskaitė.
Šalies prezidentė 2015 metų liepą teigė, kad „Lietuvos geležinkeliams“ gresia dešimčių milijonų eurų bauda už išardytą kelią į Latviją. Ji sukritikavo prastą bendrovės darbą su tyrimą atliekančia Europos Komisija. Prezidentės vertinimu, „Lietuvos geležinkeliai“ su EK nebando ieškoti galimų išeičių.
„Lietuvos geležinkeliai“, kur Susisiekimo ministerija turi 100 proc. akcijų, jau elgiasi kaip valstybė valstybėje. Šios bendrovės savivalė ir neatsakingumas gali brangiai kainuoti mums visiems“, – po D.Grybauskaitės susitikimo su tuometiniu susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
R.Sinkevičius tuomet tikino, kad šiuo geležinkelio ruožu suinteresuota tik naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, o realiausia išeitis yra modernizuoti susisiekimą su Latvija, nutiesiant europinę „Rail Baltica“.
D.Grybauskaitė pernai liepą taip pat kritikavo geležinkelius, kad įmonė netinkamai teikia paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti. Tuomet bendrovė dėl netinkamai pateiktos paraiškos negavo 75 mln. eurų prašytos paramos „Rail Baltica“ ruožui nuo Lenkijos iki Kauno signalizacijai įrengti. Vėliau „Lietuvos geležinkeliai“ paraišką tikslino ir pateikė ją per bendrą Baltijos šalių įmonę „RB Rail“ – 2016 metais EK lėšų projektui skyrė.
Pernai birželį D.Grybauskaitė savo metiniame pranešime kritikavo valstybės valdomas susisiekimo įmones, kad šios veikia neefektyviai, nemoka dividendų.
„Pertvarkų vengimas ir negebėjimas susikalbėti su Europos Komisija, valstybe valstybėje virtusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“, mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją“, – skaitydama metinį pranešimą tuomet kalbėjo šalies vadovė.
EK pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių. Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui.
