Tokios tragedijos paliečia ne tik žuvusiųjų artimuosius. Šie įvykiai sukrečia ir situacijos išvengti negalinčius traukinių mašinistus.
„Čia laimės reikalas. Gali būti, kad per visą karjerą nesutraiškysi nė vieno, o būna ir po 10-12 aukų mašinistai pervažiuoja,“ - portalui tv3.lt komentavo Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika. Vyras prisiminė ir pirmąją savo auką.
„Tąkart važiavau kaip mašinisto padėjėjas, tik buvau pradėjęs dirbti, 1987 metais. Praėjo gal mėnuo, kai jau dirbau ir važiuojant link Šiaulių - moterį sutraiškėm. Mašinistui tai nebuvo pirma auka, jis ramiai reagavo. Sustabdėm traukinį, nuėjau pažiūrėti – moteris dar buvo leisgyvė, bet mačiau, kad neišgyvens. Iškvietėm anuot dirbusią miliciją, jie užfiksavo įvykį, o mes nuvažiavom toliau. Grįžtant mačiau, kad moters kūnas jau uždengtas balta drobe,“ - pasakojo V. Ligeika.
Anot vyro, kiekvienas mašinistas žino, kad jo kelyje gali pasitaikyti po tokį nelaimėlį. Išgyvenimai po įvykio priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. „Vieni numoja ranka ir ramiai reaguoja, neva patys kalti, kad po ratais lenda, kitiems – sunkiau, jiems reikalinga psichologo pagalba, poilsis. Tačiau nežinau nė vieno, kuris po tokios nelaimės būtų atsisakęs mašinisto profesijos,“ - pasakojo V. Ligeika.
Sutraiškė 2 vaikus
37 metus mašinistu dirbantis vyras pamena atvejį, sukrėtusį ne vieną geležinkelietį. „Tąkart rudenį, bulviakasio laiku, matyt kažkur iš laukų, ant bėgų buvo atėję 2 vaikai. Šalia Šiaulių juos traukinys nutrenkė. Mirtinai. Tada abu mašinistai nebegalėjo tęst kelionės, abiems prireikė pagalbos,“ - paskojo V. Ligeika.
Anot pašnekovo, ant bėgių pasitaiko ne tik žmonių. Susiduriama ir su gyvūnais. „Karvės, arkliai per pusę suplėšomi, žarnos, kraujai taškosi, čia, žinot, kiekvienas mašinistas skirtingai reaguoja, vienam nieko, kitam reikia laiko atsigauti ir po tokių vaizdų,“ - tikino V. Ligeika ir sakė, jog skaudžiausia, kai traukinio negali sustabdyti ant bėgių išlėkus jaunuoliams.
„Matai, kad specialiai, tyčia jie lenda po traukiniu, o kaip jį sustabdyt? Niekaip. Mašinistas signalizuoja, stabdo, bet pervažiuoja. Skaudžiausia, kai tie savižudžiai – jaunuoliai: dėl meilės, mokslo ar kitų problemų žudosi,“ - kalbėjo V. Ligeika.
Vyras sako, jog dažnai ant bėgių amžiams užsnaudžia nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų apsvaigę asmenys.
„Mes nesuprantam, kodėl juos tie bėgai taip traukia? Prigulusių ant bėgių pasitaiko dažniausiai Klaipėdos ruože, gal dėl to, kad ten uostas, narkotikų daug. Šiaip nelaimių visur nutinka, tačiau daugiausiai jų būna netoli didmiesčių. Tačiau niekada nežinosi, kas kokiam savižudžiui šaus į galvą,“ - sakė V. Ligeika.
Nelaimės priežastys – neatsargumas
Dažnai po traukinio ratais pakliūva neatsargūs žmonės – neleistinoje vietoje kertantys bėgius arba neįvertinę traukinio greičio.
„Žmonės pamiršta, kad geležinkelis – padidinto pavojaus zona. Kiekvienas nelaimingas atvejis yra tiriamas. Matome, kad dažniausiai nelaimes lemia neatsargumas. Itin aktuali problema dabar – jaunimas eina per pervažas su ausinukais arba žaidžia mobiliuoju telefonu ir neišgirsta, nepastebi atvažiuojančio traukinio. Šiais laikais jie daug tyliau važiuoja,“ - sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Inga Čiuberkytė.
Pernai po traukinio ratais žuvo 22 asmenys. Užfiksuotas 31 eismo įvykis.
„Pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai pervažą kerta netgi degant raudonam šviesoforo signalui. Manydami, kad traukinys dar toli. Tačiau įvertinti žmogui traukinio greitį – itin sudėtinga,“ - sakė I. Čiuberkytė.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovės teigimu, po kiekvienos nelaimės su mašinistais bendrauja jų darbdaviai arba atsakingi asmenys. Jie ir sprendžia kokios pagalbos šiam reikia.
“Po nelaimingo įvykio bendraujama su mašinistu. Kelionės metu jis iškart keičiamas, duodamos išeiginės. Pagal kiekvieno poreikį yra siūloma vykti į reabilitaciją, įmonė tai finansuoja, suteikiama ir psichologo pagalba,“ - sakė I. Čiuberkytė.
Tačiau retas kuris, šia pagalba pasinaudoja. „Tokia mašinisto profesijos realybė. Žinau, daug tokių, kurie ne savo noru traukiniu pervažiavo žmones. Pakrauto traukinio sustabdyti staigiai neįmanoma. Jo stabdymo kelias yra nuo 600 metrų iki kilometro,“ - teigė AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojų profesinės sąjungos"Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Fedaravičius.
Anot vyro, Lietuvoje geležinkelių pervažos pakankamai saugios. „Žinoma, apie saugumą visuomet reikia kalbėti ir jį tobulinti. Tačiau juk dažnai po traukiniais lenda savižudžiai, tad nežinosi kurią bėgių vietą jie pasirinks. Pasitaiko tokių, kurie palenda kur nors vidury vagonų. Mašinistas net nepastebi, tik sužino apie tokią nelaimę“ - teigė S. Fedaravičius.
Atliko eksperimentą
Geležinkelio pervažoje atliktas surežisuotas eksperimentas – pademonstruota, koks yra traukinio ir lengvojo automobilio stabdymo kelias pamačius staiga į pervažą išėjusį žmogų. Rezultatai, patvirtino faktą: žmogus prieš traukinį neturi galimybių išsigelbėti.
Automobilio vairuotojas, važiuodamas 90 km/val greičiu, gali sustoti prieš 50 metrų atstumu esančią kliūtį, o daug mažesniu greičiu važiuojančio – tik 50 km/val – traukinio mašinistui reikalingas daug ilgesnis stabdymo kelias. Žmogus retai įvertina faktą, kad įprastomis sąlygomis traukinio stabdymo kelias siekia bent kilometrą.
Paprastai prekiniai traukiniai važiuoja 80 km/h greičiu, keleiviniai – 120 km/h.
