Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Kasdien naudojami ir vis populiarėjantys plastikiniai buteliai ir maišeliai yra lyg Damoklo kardas aplinkosaugai. Specialistų teigimu, jie natūraliai nesuyra ir itin teršia aplinką. Europos Komisija iki birželio laukia pasiūlymų, kaip skatinti antrinį plastiko panaudojimą.
Belgijoje į sąvartynus patenka tik vienas procentas šiukšių, likusios yra sudeginamos, perdirbamos ar kompostuojamos. Tuo metu Lietuvoje į sąvartynus išvežama kone devyniasdešimt procentų atliekų, o perdirbama tik devyni procentai.
„Beveik ašuoniasdešimt procentų vandenynuose randamų atliekų sudaro plastikas. Tai yra dešimtys milijonų tonų. Plastiko dalys, kasmet randamos pasaulio vandenynuose ir jūrose, paverčia juos didžiausiais plastiko sąvartynais“, – pasakoja Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką Janezas Potočnikas.
Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis kasmet sunaudoja apie penkis šimtus plastikinių pirkinių maišelių – po kelis per dieną. Per metus Europoje pagaminama per tris milijonus tonų plastikinių pirkinių maišelių – tiek sveria du milijonai lengvųjų automobilių. Plastikas laikomas pigia vienkartinio naudojimo medžiaga, tačiau norima keisti šį požiūrį.
„Plastiko gaminiai turi būti ilgai tarnaujantys, turi būti perdirbami, ir turi būti lengviau dar kartą panaudojami“, – teigia J. Potočnikas.
Žaliąją knygą pristačiusi Europos komisija kviečia visas valstybes, nevyriausybines organizacijas ir verslą iki birželio pareikšti savo nuomonę, kaip sumažinti plastiko poveikį aplinkai.
