Pasak Komisijos, 2022 metais Lietuvos BVP augimas turėtų siekti 3,6 proc. (liepos prognozė – 3,9 proc.), o 2023 metais šalies ekonomikos plėtra turėtų sulėtėti iki 3,4 procento.
EK vertinimu, teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai turės gera finansinė verslo situacija, augančios namų ūkių pajamos ir santaupos, tuo metu pablogėjusi pandemijos situacija ir su tuo susiję galimi suvaržymai išlieka pagrindinė neigiama rizika ekonomikos augimui.
Privatus vartojimas šiemet turėtų augti 5,6 proc., 2022 metais – 4,8 proc., o 2023-aisiais – 4,1 proc., tuo metu viešojo sektoriaus vartojimo augimas turėtų būti atitinkamai 0,2 proc., 0,1 proc. ir 0 procentų. Bendrojo kapitalo formavimas (investicijos) šiemet turėtų augti 12,8 proc., o 2022 ir 2023 metais – atitinkamai 6 proc. ir 6,1 procento.
Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet padidės 11,8 proc., 2022 metais – 5,3 proc., 2023-aisiais – 4,4 proc., tuo metu importo augimas turėtų siekti atitinkamai 15,1 proc., 6,4 proc. ir 5,3 procento.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, skatinama didėjančių energijos, pramoninių prekių ir paslaugų kainų, šiemet sieks 3,8 proc. (2020 metais buvo 1,1 proc.), tačiau normalizuojantis energijos išteklių kainoms ir sprendžiantis tiekimo sutrikimams prekių rinkose, palaipsniui mažės ir 2022 metais bus 3,1 proc., o 2023-aisiais – 2 procentai.
Anot Komisijos, stiprus ekonomikos atsigavimas ir darbo jėgos trūkumas didina įtampą Lietuvos darbo rinkoje ir lemia spartų atlyginimų augimą, kuris šiuos metu lenkia produktyvumo augimą. Prognozuojama, kad atlyginimų augimas lėtės, tačiau išliks reikšmingas. Nedarbas, pernai siekęs 8,5 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 7,1 proc., kitąmet – iki 6,3 proc., o 2023 metais – iki 6 procentų.
Prognozuojama, kad ekonomikos augimas ir didesnės nei planuota mokesčių pajamos šiemet leis valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 4,1 proc. BVP (pernai siekė 7,2 proc.), o mažėjančios išlaidos pandemijos valdymui lems valdžios sektoriaus deficito mažėjimą iki 3,1 proc. 2022-aisiais ir iki 1,1 proc. 2023 metais.
Visgi, EK vertinimu, Lietuvos biudžetas išliks deficitinis dėl planuojamų kitų išlaidų augimo, kurios nebus atsvertos tvariomis mokesčių pajamomis.
EK prognozuoja, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomika taip pat atsigaus greičiau, nei buvo numatyta anksčiau. Šiemet ES ekonomikos augimas turėtų siekti 5 proc., o 2022 metais – 4,3 proc. (liepos prognozė – atitinkamai 4,8 proc. ir 4,5 proc.), tuo metu 2023 metais ekonomikos plėtra turėtų sumažėti iki 2,5 procento.