Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad situacija daro žalos ir verslui, ir valstybei, todėl turėtų susirūpinti visos atsakingos įstaigos. Pasak jo, būtina motyvuoti pareigūnus.
„Prarandame kaip valstybė įvaizdį, pro mus pradeda prasukti tranzitinis transportas. Turėtų skaudėti ir valstybei, nes prarandamos lėšos, tiek vežėjų, tiek valstybės. (...) Mūsų tyrimas parodė, kad vidutiniškai transporto priemonė pasienyje stovi 22 valandas. Per dieną vežėjai praranda iki 100 tūkst. eurų. (...) Pralaidumas, kuris suprojektuotas, turi būti vykdomas. O paskui galėtume kalbėti apie postų infrastruktūros gerinimą. Formuojamos nepilnos pareigūnų pamainos“, – Vilniuje surengtoje diskusijoje kalbėjo E. Mikėnas.
Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas teigė, kad posto pralaidumas priklauso nuo to, kaip griežtai tikrinami kroviniai.
„Jeigu nusprendžiame griežčiau kontroliuoti, tai pasienio kirtimo laikas ilgėja. Pasirinkimas tarp griežtesnės kontrolės ir silpnesnės priklauso nuo rizikos. Rizikos dydis priklauso nuo to, kokie yra paklausiausių prekių skirtumai. Gali būti kontrabanda gabenamos akcizais apmokestinamos prekės. Tad ir turime pasirinkti, ar griežtai, ar mažiau griežtai kontroliuosime“, – kalbėjo A. Adomėnas.
Pasak jo, nustačius pažeidimą, jį reikia įforminti, tai užtrunka, tuomet pareigūnas mažiausiai pusvalandį negali tikrinti krovinių.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos laikinasis vadovas Mindaugas Zobiela sakė, kad jau kitais metais bus pradėti pasienio punkto modernizavimo darbai.
„Tai yra vienas iš Lietuvos pirmųjų pasienio kontrolės punktų, infrastruktūra pasenus, todėl yra priimtas sprendimas, kad jis būtų rekonstruojamas, rengiame rekonstrukcijos projektą, jis pirmame ketvirtyje bus baigtas. Tikimės, kad kitais metais prasidės statybos. Per ketverius metus turėtume rezultatą – apie 2023 metus“, – kalbėjo M. Zobiela.
Numatomos investicijos į projektą yra apie 28 mln. eurų.
A. Adomėnas pabrėžė, kad didelė problema yra muitininkų trūkumas, todėl jis abejoja, ar nauja infrastruktūra pasiteisins.
„Jeigu kalbėtume apie mutinės pareigūnų skaičių, tai jis jau antrus trečius metus mažėja, tai įrodo, kad tarnyba muitinėje nėra patraukli. Pradinis atlyginimas yra apie penki šimtai eurų (...) Šiuo metu 230 laisvų pareigybių yra. Skelbėme konkursus pernai į 70 darbo vietų, priėmėme 36, iš tarnybos išėjo per 70 žmonių. Esamos infrastruktūros net negalime aprūpinti žmonėmis. (...) Pastatysime (punktą – BNS) ir bus tuščios juostos“, – kalbėjo A. Adomėnas.
Pasak jo, šiemet muitininkų atlyginimams skirta 0,4 mln. eurų daugiau, tačiau tai iš esmės nepagerins situacijos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Antanas Montvydas sako, jog dvi papildomos darbo vietos ir išspręstų problemą.
„Jeigu punktą galvoja įrengti tik 2023 metais, penkerius metus vežėjai turės vargti. Gal yra tarpinių sprendimų? Mums įrengia dvi papildomas darbo vietas ir padėtų išspręsti situaciją“, – kalbėjo A. Montvydas.
„Linavos“ prezidentas E. Mikėnas teigė, kad nesusitarus su Baltarusija, atnaujintas punktas situacijos iš esmės nepagerintų. Jis paragino didinti finansavimą tarnyboms, svarstyti bent laikinus sprendimus.
„Išgirdau, kad dar dvejus metus viskas eis žemyn. Tarnybos turi gauti finansavimą, susiformuoti pamainas, turi ateiti ten žmonių. Pirmiausia finansavimas, o po to viskas iš eilės (...) Eilės ir apkrovimas tik didės, reikia spręsti ir socialines problemas, tualetai, maisto produktai ir taip toliau“, – teigė E. Mikėnas.
Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Nerijus Kaučikas teigia, kad greitų sprendimų nevertėtų tikėtis.
„Pažiūrėkime strategiškai, ką įmanoma dabar daryti. (...) Tenka kelti atlyginimus, formuoti tas pamainas ir ateina infrastruktūros modernizacijos projektas. Taip sukrenta viskas laike, taip reikia ir dirbti. Stebuklų kažkokių neįvyks. Tie pusiniai (projektai – BNS) tai turbūt yra pinigų metimas į balą. Geriau darykime sistemiškai, tvarkingai“, – kalbėjo N. Kaučikas.
Kaip BNS patikslino A. Adomėnas, Medininkų pasienio kontrolės punkto projektinis pralaidumas dabar nėra pasiekiamas.
„Projektinis yra iki 500 krovininių transporto priemonių – tiek įvažiuoti, tiek išvažiuoti, tai bendras yra apie 1000, realiai šiandieną per parą pravažiuoja 350-400 transporto priemonių (į vieną pusę – BNS)“, – BNS sakė A. Adomėnas.
