Lietuvos žiniasklaidos specialistai teigia, kad įvykiai Egipte atskleidė mūsų žiniasklaidos bėdas bei visuomenės ribotumą, rašė Jūratė Vaižgauskaitė. Jos publikacija vasario 7 -ąją patalpinta portale bernardinai.lt.
Apie tai kalba the Lithuania Tribune.
Teigiama, kad Lietuvos žiniasklaida, kitaip nei Vakarų, deramai neatspindėjo Egipte vykstančių neramumų, o mūsų visuomenei tai nepasirodė ypatingos svarbos įvykis.
Nežino lietuvių žiūrovų, skaitytojų skonio?
„Žiūrėjau vakar žinias iš Egipto, kurias transliavo BBC, ir negalėjau atitraukti akių nuo vienos merginos minioje, ji man pasirodė tokia pažįstama, sava, tarsi mergina iš Sąjūdžio mitingų. Universalus maištininkės tipažas, ir tai parodo, kad mes turime labai daug bendro su tais žmonėmis, kurie dabar Egipte kovoja su režimu. Žiūrint naujienas iš ten kilo labai daug minčių, nes, tarkim, ta pati BBC, kurią išties labai mėgstu, daug dėmesio skyrė naujienoms Egipte, na, o mūsų žiniasklaida – ne“, – kalbėjo žiniasklaidos specialistas, dėstytojas Rytis Juozapavičius.
Anot jo, žvalgantis po lietuvišką žiniasklaidą, susidaro įspūdis, kad ji vis dar nežino, koks yra lietuvių žiūrovų, skaitytojų skonis, todėl blaškosi, bando prisitaikyti.
Žiniasklaidininkai nemėgsta idėjos, kad mes visi (pasaulis) esame susiję, jie mano, jog tam tikri dalykai, kurie vyksta kažkur kitur, – nesvarbūs ar neįdomūs. Bandoma nuneigti mintis, kad visi žmonės – viena bendruomenė, todėl verta domėtis, kaip kiti gyvena, dėl ko kiti kovoja.
Žinoma, pasak R. Juozapavičiaus, Lietuvoje egzistuoja ir kompetentingų specialistų problema.
Jis įsitikinęs, kad žmonių akiratis kur kas platesnis, todėl daugelis, negaudami norimos informacijos iš lietuviškų žiniasklaidos kanalų, jos ieško užsienietiškuose interneto puslapiuose, žiūri kitų šalių naujienų kanalus.
Žiniasklaidai neįdomu, nes neįdomu žmonėms?
Pasak LTV Užsienio naujienų redaktoriaus, žurnalisto Vykinto Pugačiausko, menkas žiniasklaidos domėjimasis užsienio naujienomis yra tiesioginis visuomenės atspindys.
„Pasaulis visuomenei nebus įdomus tol, kol ji nepakils nuo kasdienių darbų. Tai nutiks tada, kai visuomenė taps turtingesnė, labiau sofistikuota“, – aiškino V. Pugačiauskas.
Pasak jo, yra amžina dilema tarp vištos ir kiaušinio – ar žiniasklaida turi formuoti paklausą, ar atvirkščiai. Visuomeninė žiniasklaida esą siekia šiek tiek formuoti žmonių poreikį žinoti vieną ar kitą dalyką, bet tas poveikis mažas, kur kas veiksmingiau būtų, jei žmonėms dvigubai pakiltų atlyginimai.
„Žmonės, turėdami daugiau pinigų, darytų daug dalykų: aukotų labdarai, geriau rengtųsį, vartotų daugiau prekių, paslaugų, kistų žiniasklaidos vartojimo įpročiai. Daugiau keliavę žmonės labiau suprastų susisaistymo su likusiu pasauliu prasmę, tarpkultūrinių ryšių poreikį“, – svarstė žurnalistas.
Anot jo, tai, kad lietuvių turistai nebijodami pavojų keliavo į Egiptą, kai ten vyko didžiuliai protestai, rodo, jog daugelis žmonių menkai supranta tam tikrų įvykių reikšmę.
„Tam, kad išties suprastum, reikia analizuoti, žinoti tam tikrus dalykus. Žmonės galbūt nelabai domėjosi, ir jiems atrodė, kad kažkokie svarbesni įvykiai vyko tik Kaire, bet dabar akivaizdu, jog kiekvienas europietiškos išvaizdos žmogus ten tampa taikiniu. Kliuvo ir užsienio žurnalistams, prasidėjo neramumai turistiniuose kurortuose, tiesa, tai prasidėjo ne iš karto, todėl galima pateisinti ir turistus, kurie neskubėjo krautis lagaminų ir sprukti namo vos prasidėjus protestams“, – svarstė V. Pugačiauskas.
Tiesa, net užsienyje pasigirsta kalbų, kad tam tikros įtakingos žiniasklaidos priemonės per lėtai reaguoja į įvykius Egipte. Visgi pasaulio žiniasklaida moka dirbti tokių krizių metu, yra tam tikrų darbo mechanizmų, kurie taikomi kriziniais atvejais.
Žiniasklaidoje vyrauja siaura pasaulėžiūra?
Politikos apžvalgininkas, buvęs „Laisvosios Europos“ radijo korespondentas Kęstutis Girnius, atidžiai sekantis pasaulio įvykius, įsitikinęs, kad lietuviškoji žiniasklaida – provinciali, egzistuoja keistas įsitikinimas, kad žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje – neįdomu, kas vyksta pasaulyje.
„Gali būti, kad ir žmonės nelabai domisi tarptautiniais įvykiais, bet, matyt, todėl, kad neturi progos, o gal noro žinoti daugiau. Internete labai akivaizdu, kuris tekstas yra apie užsienio naujienas, o kuris – vidaus. Prie tų tekstų, kuriuose rašoma apie užsienį, beveik nėra komentarų“, – pažymi politikos apžvalgininkas.
Gali būti, jog dėl siauro akiračio kalta ne tik žiniasklaida, bet ir visuomenė, kuri nesupranta, kad įvykiai tarkim Egipte gali tiesiogiai paliesti kiekvieną žmogų. „Sujudo Egiptas, o netrukus gali imti kilti naftos kainos, brangti benzinas, štai jums ir tiesioginis poveikis. Manau, žmonės turėtų pasauliu domėtis bent jau iš smalsumo“, – aiškino jis. Anot apžvalgininko, kol lietuviai nepradės keliauti, plėsti akiračio tol niekas ir nesikeis.
