Tomas Nerilas
Didėjant Lietuvos gyventojų ekonominiam pajėgumui, auga ir vartojimas, o tuo pačiu – susidarančių atliekų kiekis, todėl visuomenėje vis opesnis tampa aplinkosaugos klausimas. Anot vienos didžiausių Lietuvoje atliekų tvarkymo įmonių „Ecoservice“ generalinio direktoriaus Arūno Makausko, dar daugeliu atveju atliekų tvarkymo rinkos dalyviai gali pasimokyti ir iš kitų Europos Sąjungos šalių.
Jūsų vertinimu, kokie didžiausi iššūkiai atliekų tvarkymo srityje buvo praėjusiais metais?
Galėčiau išvardyti kelis – rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos sureguliavimas bei tobulinimas, atliekų surinkimo sistemos logistikos gerinimas bei neapdorotų atliekų skaičiaus sąvartynuose mažinimas. Su daugeliu problemų pavyko susidoroti. Buvo surinkti žymiai didesni rūšiuojamų atliekų kiekiai, pradėta aptarnauti keliasdešimt tūkstančių papildomų rūšiuojamojo surinkimo konteinerių privačiose valdose, sumažinome neapdorotų mišrių komunalinių atliekų kiekius sąvartynuose.
Žvelgiant globaliau, ar turite pagrindo sakyti, kad Lietuvos gyventojai tampa ekologiškai atsakingesni? Vienareikšmiai – taip. Atliekų rūšiavimo apimtys tikrai auga, ypatingai tose savivaldybėse, kur daugėja tam pritaikytų konteinerių. Tai akivaizdus įrodymas, kad žmonėms nereikia kažkokių ypatingų sąlygų ar pamokymų rūšiavimui, o reikia tiesiog sudaryti sąlygas tam.
Džiaugiamės ypatingai gerais rezultatais Vilniaus mieste. Tai lemia ne tik augantis vilniečių ekologinis sąmoningumas, bet ir didesnis ekonominis pajėgumas – žmonės įsigyja vis daugiau supakuotų prekių, tuo pačiu sukaupia ir išrūšiuoja vis didesnius pakuočių bei kitų antrinių žaliavų kiekius. Manau, kad švietėjiškos veiklos, susijusios su atliekų rūšiavimu pakanka, tačiau trūksta konkrečių ir aiškių priemonių bei investicijų. Teko ne viename susitikime su gyventojais girdėti repliką: ,,Baikite agituoti, geriau pastatykite konteinerius rūšiuojamoms atliekoms, juos laiku ištuštinkite ir nustatykite logišką paslaugų apmokestinimo tvarką”. Tai elementarūs žingsniai, kurie ir skatina rūšiuoti.
Viena didžiausių problemų, kurias išskiria aplinkosaugos specialistai – dideli į sąvartynus metamų atliekų kiekiai. Kaip manote, ar pakankamai daroma, kad šios apimtys mažėtų?
Mums derėtų pasimokyti iš kitų ES valstybių. Lietuvoje dar plačiai naudojamas pigiausias atliekų tvarkymo būdas, kai atliekos šalinamos sąvartynuose, jau tampa atgyvena. Reikalavimai vis auga ir tampa griežtesni. Privalėsime sudaryti tinkamas sąlygas rūšiuoti, kuo didesnį jų kiekį perdirbti arba panaudoti pakartotinai, o tam netinkamas atliekas sudeginti, paliekant šalinimui sąvartynuose tik minimalų kiekį. Priemonės šiai problemai spręsti yra gerai žinomos tiek savivaldybių atstovams, tiek atliekų tvarkytojams bei turėtojams.
Pirmiausia, reikia sureguliuoti atskirų sistemos dalyvių interesus. Atliekų turėtojams turi būti sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietose, suformuojama aiški teikiamų paslaugų tvarka bei apmokestinimo sąlygos. Nerūšiuotų atliekų surinkėjų, perdirbėjų ir sąvartynų operatorių pagrindinė užduotis neturi sietis su kuo didesniu atliekų kiekio surinkimu bei šalinimu. Kuo sparčiau turi būti įdiegiami netinkamų perdirbti atliekų deginimo įrenginiai.
Tada galima būtų drąsiai žengti ir tolimesnius žingsnius, susijusius su naujai suformuotų prioritetų bei tvarkos savivaldybėse įgyvendinimu. Nepakenktų ir viešas siūlomų pokyčių svarstymas prieš patvirtinant juos savivaldybių taryboms. Šiuos procesus paspartintų ir savivaldybėms suformuotos užduotys bei su jomis susietas valstybės skiriamos paramos atliekų tvarkymo sektoriui dydis.
Kur daugiausia konkrečiai „Ecoservice“ investavo 2014 metais?
Siekiame surinkti kuo daugiau rūšiuojamų atliekų, todėl nuolatos investuojame į konteinerių skaičiaus didinimą bei jų atnaujinimą. Taip pat įsigijome ir pažangesnius specializuotus automobilius. Praėjusiais metais pavyko sudaryti sąlygas visame Vilniaus mieste surenkamas mišrias komunalines atliekas apdoroti rūšiavimo įrenginiuose ir paruošti jas perdirbimui bei panaudojimui, tokiu būdu iki minimumo sumažinant atliekų šalinimą regioniniame sąvartyne.
Itin daug dėmesio skyrėme naujovių diegimui, atliekų surinkimo logistikos tobulinimui bei klientų informavimui apie suteikiamas paslaugas – konteinerių žymėjimo elektroniniais žymekliais, nuskaitymo įrangos montavimui ant automobilių, atliekų surinkimo proceso informacinės ir kontrolės sistemos diegimui, klientams skirtos patogios aplikacijos išmaniesiems telefonams ir planšetėms kūrimui.
Kokias svarbiausias investicijas dar planuojate?
Didžiausią dėmesį skirsime privačioms valdoms – tikimės jose pastatyti apie 45 tūkstančius naujų konteinerių skirtų rūšiuojamoms atliekoms, kurių aptarnavimui reikės ir papildomų specializuotų automobilių. Taip pat investuosime į atskirų atliekų srautų rūšiavimo įrenginius, ypatingą dėmesį sutelkdami statybos bei griovimo atliekų ir pakuočių paruošimui naudojimui.
Dirbate keliolikoje Lietuvos savivaldybių, todėl iš arti matote bendras problemas, kurios kyla šiose savivaldybėse. Kurias iš jų galėtumėte įvardinti ir kokius sprendimo būdus matote? Atliekų tvarkymo organizavimas, surinkimo, apdorojimo ir šalinimo tvarka bei reikalavimai atskiruose regionuose skiriasi, bet bendra problema turbūt būtų atliekų tvarkymo galimybių vertinimas bei atliekų turėtojų suinteresuotumo dalyvauti šiame procese skatinimas.
Savo veikloje vadovaujamės paprastu principu – klientams yra labai svarbi aiški ir nesudėtinga atliekų atsikratymo tvarka, galimybė tai padaryti patogiai ir kiek galima arčiau savo namų. Taip pat nemažiau reikalinga yra protinga kainodara. Kaip ir minėjau anksčiau, užtenka elementarių žingsnių, kad atsirastų motyvacija rūpintis savo aplinka. Ačiū už pokalbį.
