Belaukiant ECB kompanijų obligacijų apsipirkimo pradžios, palūkanų normos rinkose smarkiai krito. Maža skolinimosi kaina, bei augantys investuotojų ir centrinio banko paklausos lūkesčiai paskatino euro zonos įmones kovo mėnesį išleisti beveik 70 mlrd. eurų vertės obligacijų. Rinkos dalyviai vertina, kad tęsiantis tokiems skolinimosi tempams, Europos skolos vertybinių popierių rinka, o kartu ir didžiųjų verslų įsiskolinimo lygis gali padvigubėti per ateinančius 6 metus.
Iš pirmo žvilgsnio, ECB sprendimą lydi sėkmė – euro zonos įmonės pritraukia naujų lėšų investicijoms, įsipareigodamos jas atiduoti vėliau. Toks įmonių elgesys gali būti suprantamas kaip drąsos ir pasitikėjimo požymis. Kita vertus, čia slypi nemenkas pavojus. Kad nebankrutuotų, verslas turi generuoti pelną, ne mažesnį nei sumokamos palūkanos už skolas. Dabartinė palūkanų norma yra itin žema ir neskatina euro zonos verslininkų ieškoti optimalių investavimo ir verslo valdymo sprendimų, kurie sukurtų pakankamą vertę ir užtikrintų pelną. Savo ruožtu, investuotojai yra suinteresuoti siekti didesnio pajamingumo, todėl skolina vis ilgesniam laikui, taip šiek tiek padidinant palūkanų normą ir investicinę grąžą. Tai taip pat gali prisidėti prie ne pačių geriausių verslo sprendimų, įmonių vadovams nustumiant atsakomybes į ateitį: „pasiskolinsiu aš, o atiduoti reikės kažkam po manęs“.
Verslų pasiskolinti pinigai taip pat gali nusėsti ir akcininkų kišenėse. Kompanijos vadovybė, įvertindama, kad verslas generuoja pakankamai geras pajamas ir nesunkiai atiduos visas skolas, gali pamaloninti savininkus, išnaudojant naujai paskolintus pinigus stambesnėms dividendų išmokoms arba akcijų išpirkimams. Tokiu būdu ECB pinigai atsiduria investuotojų-akcininkų sąskaitose, o rinkose kyla akcijų vertė, bet poveikis realiai ekonomikai išlieka gan nedidelis.
Nors kliūčių yra nemažai, eksperimentinė ECB strategija ilguoju laikotarpiu gali ir pasiteisinti. Nemažai įmonių vadovų turi verslo plėtros viziją, o dabartinės sąlygos sudaro galimybę gan paprastai ir pigiai finansuoti tokių idėjų įgyvendinimą. Euro zonos įmonės pasiskolintus pinigus gali investuoti į naujus verslo projektus, efektyvumo didinimą ir veiklos išplėtimą. Tokiu būdu ECB „ištraukti“ pinigai pasieks realią ekonomiką, bus sukurta naujų darbo vietų, bei uždirbama tam tikra grąža. Vienas iš būdų plėsti verslą – nusipirkti kitą, panašia veikla užsiimančią įmonę. Todėl galimai matysime daugiau aukšto lygio įsigijimų ir susijungimų sandorių, kuriuos iš dalies finansuos ECB. Investuojant į naują verslo projektą, arba perkant kitą įmonę daugiausiai vertės sukurs objektyvus galimybių, kaštų ir rizikų įvertinimas.
Taigi itin žemos palūkanų normos privertė didžiausias euro zonos įmones skolintis daugiau pinigų kapitalo rinkose. Nors „pigūs pinigai“ suteikia naujų galimybių euro zonos verslo aplinkoje, kliūčių išlieka nemažai. Tos kompanijos, kurios sugebės efektyviausiai paskirstyti ECB spausdinamus pinigus, labiausiai prisidės prie euro zonos ekonomikos skatinimo.
Komentarą parengė DNB Ekonominių tyrimų departamento analitikas Povilas Stankevičius.
