2023 metais ECB ketina tik šiek tiek padidinti kapitalo, kurį bankai turi turėti, reikalavimą – vidutiniškai iki 15 proc. pagal kylančias rizikas įvertinto turto, palyginti su 14,7 procento pernai.
„Bankai išlieka atsparūs“, – teigė ECB reguliarioje ataskaitoje apie maždaug 115 jo prižiūrimų bankų ir pridūrė, kad „didžioji dauguma“ turi daugiau kapitalo nei reikalaujama.
„Bankams puikiai sekėsi atlaikyti Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominį poveikį dėl stiprių kapitalo ir likvidumo pozicijų“, – pažymėjo ECB stebėtojų tarybos vadovas Andrea Enria (Andrėjas Enrija).
„Nepaisant prastėjančių perspektyvų per visus metus, didėjančios palūkanų normos pagerino pelningumą ir kapitalo generavimą“, – pridūrė jis.
Tačiau iššūkių išliko, teigė A. Enria, perspėjęs, kad „bankai turi pašalinti išliekančius trūkumus, ypač savo rizikos kontrolės ir valdymo sistemose“.
ECB ataskaitoje pabrėžtas susirūpinimas dėl valdymo organų veiksmingumo ir sudėties, taip pat dėl bankų patirties vertinant ir valdant su klimatu susijusią riziką ir kibernetines grėsmes.
Jei tokie klausimai nebus išspręsti, bus vykdomas priežiūros „eskalavimo procesas“, Frankfurto spaudos konferencijoje sakė Enria.
Kai kurie euro zonos skolintojai praeityje kaltino ECB per aktyviu įsikišimu, tačiau A. Enria kritiką atmetė.
„Bankai supranta, ko mes iš jų norime, tačiau kartais jie nereaguoja taip greitai ir ryžtingai, kaip tikėtumeisi“, – pareiškė jis.