Gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis sako, kad sunkiuoju ekonominiu laikotarpiu svarbiausia įmonės vadovui – išmokti pripažinti, kad ir pats gali būti silpnas. „Tik tie, kas tai pripažįsta, iš tikrųjų yra stiprūs“, – sako psichoterapeutas.
Vadovas neturi skęsti su visais
Labiausiai verslininkus paveikė tai, kad per krizę pradėjo viskas griūti. „Bankai daugeliui verslininkų buvo negailestingi, – komentuoja E. Laurinaitis. – Šiaip daug verslo įmonių būtų galėjusios išgyventi ekonominę krizę. Mažėjo pelnas, teko mažinti personalą. Vieni vadovai jaučiasi tikri laivo kapitonai ir iš laivo išlipa paskutiniai. Bet tai reiškia, kad jie skęsta su laivu. Tikras vadovas taip neturi elgtis.“
Apie atleidimą reikia kalbėti
E. Laurinaitis pataria, kad atleidžiant darbuotojus svarbiausia galvoti apie žmones, kurie bus labai svarbūs krizei praėjus ir galės padėti įmonei augti.
„Tikras vadovas turi rasti būdą, kaip darbuotojui pranešti apie atleidimą, – teigia E. Laurinaitis. – Tai gali būti sunku, nes su vienu jį gali sieti asmeniniai santykiai, kitas gali būti ilgametis darbuotojas arba tiesiog turėti daug asmeninių problemų. Darbuotojai žinią apie atleidimą išgyvena, kai žinia būna netikėta. Geriau yra apie tai kalbėti ir leisti darbuotojams suprasti, kad atleidimas yra laiko klausimas ir priklauso ne nuo vadovo, o nuo ekonominės padėties.“
Verslininkams reikia patarimų
Psichoterapeutas sako, kad sunkmečiu dėl panašių problemų į jį kreipiasi 10–15 proc. žmonių daugiau nei prieš 4,5 metų.
„Jei verslininkas turi patikimą komandą, su kuria kartu daug išgyveno ir gali jai išsipasakoti arba jį palaiko šeima, jam daug lengviau ištverti sunkumus, – aiškina E. Laurinaitis. – Bet jei tokių žmonių nėra aplink, būtina kreiptis į psichoterapeutus. Blefas, kad į psichoterapeutus kreipiasi tik ligoniai. Geriausią reklamą psichoterapijai padarė serialas „Sopranai“, kai pats kiečiausias herojus nuolat konsultuodavosi su psichoterapeute.“
E. Laurinaitis sako, krizės paveiktiems verslininkams net nėra būtina ilga terapija, jiems dažniausiai reikia patarimo, nes žmogus kartais pats nepastebi, kokie veiksniai jų sprendimui daro įtaką.
Šeimos nariai nepasiruošę
„Niekada nėra padėties be išeities, – sako E. Laurinaitis. – Pirma, galima keisti situaciją, skelbti bankrotą ir ieškotis kito darbo, antra, sutikti, kad situacija beviltiška ir eiti su visais, tračia, susitaikyti ir pripažinti, kad būsi toks kaip visi.“
Didžiausia problema būna tada, kai dėl įmonės nesėkmių prastėja ir įmonės vadovo šeimos finansinė padėtis, nes šeimos nariai nėra tam pasiruošę. „Į tokią situaciją pakliuvęs verslininkas dažnai išgyvena didelių vidinių konfliktų, stengiasi visais įmanomais būdais išlaikyti įmonės lygį“, – teigia psichoterapeutas.
Svarbu pasikliauti nuojauta
„Vieni žmonės linkę kaltinti save, kiti – aplinką ir kitus, – sako E. Laurinaitis. – Svarbiausia, kad verslininkas mokėtų pasikliauti intuicija, leistų sau pajusti ir pagalvoti, kaip jis dabar jaučiasi. Tikras vadovas turi vadovauti pokyčiams, o ne nuo jų bėgti.“
FAKTAI:
1. Vidinių problemų turinčius žmones vargina širdies permušimas, oro trūkumo pojūtis, pykinimas, svaigimas, galūnių tirpimas, prakaitavimas.
2. Bankrotas gali tapti vienintele išeitimi gelbstint save.
3. Su darbuotojais galimą atleidimą reikia aptarti iš anksto, o ne atleisti staiga.
